Iš kairės – Vėtrė Markevičiūtė, dr. Jurga Žąsinaitė-Gedminienė, Viktoras Jencius ir Daiva Vilkelytė. Irmos Stadalnykaitės nuotr.

Renata Vitkauskienė, www.santaka.info

Po Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko kultūros premijos įteikimo Alvite liko lūkesčių, kad galbūt po kurio laiko savo krašte turėsime dar vieną gyvenimui prikeltą paveldo vertybę. Tokią viltį paliko renginyje dalyvavęs būrelis pilietiškų žmonių.

Šiemet buvo įteikta jau dvyliktoji Vasario 16-osios akto signataro vaikaičio Tado Stommos ir jo žmonos Jadvygos, giminaičio Viktoro Jenciaus-Butauto ir jo sutuoktinės Žiedūnos įsteigta Signataro Donato Malinausko kultūros premija. Šis apdovanojimas skiriamas asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos D. Malinausko puoselėtos vertybės.

2022-ųjų premijos laureate tapo tyrėja Daiva Vilkelytė. Kaip akcentavo V. Jencius-Butautas, JAV gyvenančio T. Stommos dėmesį patraukė šios filologės rašinių ciklas „Ką slepia sovietinis mitas“. Pernai žurnale „Legendos“ publikuoti autorės straipsniai „Dingęs Cvirka“, „Atšalusių pelenų feniksas. Eduardas Mieželaitis“, kaip ir kiti tekstai, yra ilgų valandų, praleistų archyvuose, rezultatas. Pati D. Vilkelytė apie savo darbą sakė: „Tyrimas yra rimtas, o forma – populiari.“ Autorė neslėpė, kad už tokio turinio publikacijas dažnai rizikavo būti paduota į teismą, tačiau visuomet sulaukdavo ir į Alvitą ją atlydėjusios „Legendų“ vyr. redaktorės Jurgos Čekatauskaitės palaikymo.

Šiemetinis premijų teikimas buvo turbūt kukliausias iš visų iki šiol įvykusių. Nedidelis dalyvių būrelis vėjuotą dieną susibūrė lauke, prie pat Alvito dvaro spirito varyklos durų, nes viduje – tamsu ir šalta. Tačiau jei pastatą įsigijusiems signataro giminaičiams pavyks įgyvendinti dabar puoselėjamus planus dėl D. Malinausko kuklaus muziejaus, kavinukės, galbūt Alvito dvaras ilgam taps ta vieta, kurioje bus teikiamos kultūros premijos, ir girdėsime jį minint šalia kitų istoriškai svarbių  objektų.

Priminsime, kad nuo įsteigimo 2012-aisiais premija kurį laiką teikta Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, nes D. Malinauskas buvo vienas iš tų iniciatorių, kurie ypač daug nuveikė, kad ši šventovė 1901 m. pereitų  lietuvių žinion ir kad joje vyktų lietuviškos pamaldos. Nuo 2016 m. premijos teikimo ceremonija vyko Signatarų namuose, kur D. Malinauskas, Lietuvos Tarybos narys, 1918 m. pasirašė Vasario 16-osios aktą.

Šį pavasarį vieno iš premijos steigėjo, trijų jos laureatų, Vasario 16-osios klubo narių, kelių mūsų rajono įstaigų atstovų automobiliai suko į Alvitą, kur D. Malinauskas 1937 m. įsigijo dvarą. Iš netolimo Vanaginės kaimo 1941 m. jis, ligotas senukas, buvo išvežtas į Sibirą, kur po pusantrų metų mirė badu.

Bendra nuotrauka atminimui. Irmos Stadalnykaitės nuotr.

Signataro Donato Malinausko premijos teikimas kasmet planuojamas siejant jį su šio lietuvybę gynusio bajoro gimimo diena – kovo 7-ąja. Šiemet renginys įvyko kovo 12 d. Tą dieną laureato ženklas – medalis su signataro D. Malinausko atvaizdu taip pat buvo įteiktas rašytojai, vertėjai ir mokslininkei dr. Jurgitai Žąsinaitei-Gedminienei, kuri minėta kultūros premija buvo įvertinta  2021 m. Ši rašytoja, humanitarinių mokslų daktarė tyrinėja XVIII a. antrosios pusės Gardiną – vieną iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros centrų.

Įteikiant apdovanojimus taip pat dalyvavo signataro D. Malinausko giminaitė dizainerė Vėtrė Markevičiūtė. Tai jos idėja premijos laureatus pagerbti dar ir medaliu.

Pačios pirmosios premijos laureatas Juozas Vercinkevičius džiaugėsi matydamas kelių mūsų rajono įstaigų atstovus. Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Jurgita Morozaitė. „Jūsų dalyvavimas yra pripažinti, bendrauti ištiesta ranka“, – akcentavo J. Vercinkevičius.

Šaltinis – Vilkaviškio krašto laikraštis „Santaka“, 2022 03 22

https://www.santaka.info/?sidx=64821