Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Kažkada Amerika buvo pažadėtoji žemė. Tūkstančiai lietuvių sėdo į garlaivius, plūdo už Atlanto ir ieškojo savo eldoradų. Daug kas sekinančiu darbu šachtose prisikrovę kapšelius grįžo į Lietuvą, nusipirko žemės ir joje vertėsi tol, kol istorijos gūsiai nenušlavė jų sodybų nuo žemės paviršiaus, o visokie okupantai – neišdraskė šeimų, giminių, tėviškių.

Amerika! Nuo seno šis kraštas skamba taip viliojančiai, kad prieš keletą metų ir aš jon nuvykau. Ir žinote ką – nustebau. Nustebau, kad nenusivyliau. Buvau susidaręs vaizdą, kad ten baisi makalynė, nuolat skubanti, viskam abejinga, tavo likimą traiškanti įvairiarasė minia, gatvės tiesios lyg stygos ir neįdomios, be jokio europietiškų senamiesčių jaukumo, vakarais be žmonių, pilnos automobilių tvaiko. Tiesa, aš pabuvojau lietuvių prisodrintoje Čikagoje, Lemonte.

Pasirodo, Amerika – tas pasaulio skruzdėlynas – atidi kiekvienam atvykėliui: sankryžoje dairantis į žemėlapį, ne vienas prieina ir klausia „Could I help you?“ – ar galėčiau kuo padėti? Viešbuty prišoka tarnautoja ir siūlosi pagelbėti, vaistinėje mielai ir kantriai paaiškina, kaip be draudimo galima pigiau nusipirkti vienų ar kitų vaistų… O lietuvių išeivių veikla apskritai verta mūsiškės Nobelio ar bent nacionalinio lygmens premijos…

Bet aš ne apie tai. Šiandien Ameriką krečia drebulys: lapkričio 8 d. įvyks vadinamieji vidurio kadencijos rinkimai. Tai dar ne 47-ojo Amerikos prezidento rinkimai, bet jie gali turėti daug reikšmės politinei sanklodai JAV ir Vašingtono vaidmeniui pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Ant kortos pastatyta Kongreso ir Amerikos nacionalinės įstatymų leidžiamosios valdžios kontrolė.

Šios rinkimų kampanijos „vinis“ – tas pats charizmatiškasis 76 metų Donaldas Trumpas, kurio tuo pačiu vardu pavadintas viešbutis Čikagoje spindi povo didingumu, blizgesiu, bet dvelkia stiklo ir betono šalčiu.

D.Trumpas kaip reikia išsiterliojo 2021 m. sausį vykusiomis riaušėmis prie Baltųjų rūmų. Iki rinkimų jam reikia pateikti dokumentus, o dar po 11 dienų atvykti liudyti Atstovų rūmų tyrėjams, kurie tikrins, ar buvęs prezidentas nevadovavo riaušininkams, ar netrukdė taikiam valdžios perdavimui. Tikras pažeminimas jam buvo rugpjūtį FTB atlikta krata eksprezidento rūmuose, kai įtarta, jog šis namuose saugojo daugiau kaip 11 tūkstančių nacionaliniam archyvui priklausančių dokumentų, tarp kurių yra ir kalbančių apie vienos užsienio valstybės branduolinę programą bei gynybą.

Bet šioje pusiaukelėje svarbiausias artistas ne D. Trumpas, o Joe Bidenas, kurio Demokratų partija nedidele persvara kontroliuoja abu Kongreso rūmus – Atstovų rūmus ir Senatą. Demokratai turi pranašumą prieš Respublikonų partiją vos 10 mandatų persvara – 222 prieš 212 su viena laisva vieta. Visos 435 Atstovų rūmų vietos bus perrenkamos.

Kaip aiškina Mykolo Romerio universitete (MRU) vizituojantis dėstytojas Davidas Schultzas, Senate egzistuoja lygiosios santykiu 50:50, tačiau demokratai išsaugo kontrolę, kadangi šią lygybę nulemia viceprezidentė Kamala Harris, turinti lemiamą balsą. Senate yra numatyta perrinkti 34 vietas. Tad ši persvara labai trapi.

O tai reiškia, kad J. Bidenui gali būti vis sunkiau rasti pinigų ar ginklų Ukrainai ir sutelkti Kongreso paramą, jei karas paaštrėtų ir išsiplėstų. Šiuo atveju neramios dienos ateina ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai bei Lietuvai.

J.Bidenas, kuris lapkričio 20-ąją pažymės jau savo 80-metį (apie jo neva „lietuviškas“ šaknis esame rašę), turi gana žemą, nesiekiantį nė 40 proc. amerikiečių pasitikėjimo reitingą ir rizikuoja prarasti demokratų daugumą abiejuose Kongreso rūmuose. Tai reikš, kad prezidentas neteks galių tinkamai valdyti ekonominę padėtį šalyje, kai nesulaikomai kyla infliacija. Dar daugiau: nors politologai tvirtina, kad karas Ukrainoje yra antraeilis šios tarpinės kampanijos segmentas, kyla pavojus, kad respublikonai prieštaraus prezidento nuosekliai idėjai teikti milijardinę paramą Ukrainai kare prieš Rusiją. D. Schultzas mano, kad teisėsaugos persekiojamo D. Trumpo įtaka Respublikonų partijai išlieka nemaža, ir partija gali perimti Atstovų rūmų kontrolę. O tai reiškia, kad J. Bidenui gali būti vis sunkiau rasti pinigų ar ginklų Ukrainai ir sutelkti Kongreso paramą, jei karas paaštrėtų ir išsiplėstų. Šiuo atveju neramios dienos ateina ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai bei Lietuvai.

Žinoma, apžvalgininkai neįžvelgia jokio pavojaus, kad JAV atsitrauks nuo NATO ar sumažins savo paramą Lietuvos ir Europos saugumui per ateinančius dvejus metus, tačiau vis dar išlieka tikimybė, kad D. Trumpas gali mėginti sudalyvauti ir vėl laimėti 2024 m. rinkimus. Jeigu taip atsitiktų, Europa vėl grįžtų ten, kur buvo 2019 m., kai D. Trumpas paskutinį kartą buvo prezidentu: jis vėl skelbs, kad „Amerika aukščiau visko“, vanos NATO šalis dėl per mažo indėlio į bendrą gynybą ir taip lyg medumi teps Putino agresyvią politiką buvusios Sovietų Sąjungos pakraščiuose.

Žodžiu, pasvarstymai teoriniai, bet nelinksmi. O vis dėl to išlieka šviesus galingos Amerikos vaizdinys – puikūs jautrūs žmonės, kurių, be kita ko, 66 proc. palaiko ukrainiečių kovą prieš agresorių. Vadinasi, ir Lietuvą.