LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

„G. Fordas padarė pareiškimą apie Rytų Europos valstybes, kuriame jis padarė didelę klaidą kalbėdamas apie tų valstybių nepriklausomybę ir laisvę“, – 1976 m. pokalbyje sakė Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas dr. Kazys Bobelis.

Kviečiame paskaityti prezidento Geraldo Fordo kalbą Rytų Europos nepriklausomybės klausimu ir dr. K. Bobelio bei Amerikos lietuvių bendruomenės pirmininko inžinieriaus Algimanto Gečio pokalbį, kurį 1976 m. parengė žurnalistas Kęstutis Čižiūnas.

*

Vakar prezidentas Geraldas Fordas sukvietė Baltuosiuose rūmuose įvairių Amerikos tautinių grupių atstovus, tarp kurių buvo ir Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas dr. Kazys Bobelis bei Amerikos lietuvių bendruomenės pirmininkas inžinierius Algimantas Gečys. Pažymėtina, kad pasimatyme su prezidentu dalyvavo ir prezidento G. Fordo rinkimų komiteto pareigūnas tautinių mažumų reikalams Jurgis Ramonas iš Klivlando. Prezidentas G. Fordas sukviestiems atstovams pareiškė:

Aš džiaugiuosi turėdamas progą šiandien su jumis susitikti, nes noriu išaiškinti pastaruoju metu daug dėmesio ir ginčų sukėlusį klausimą dėl Sovietų Sąjungos dominavimo Rytų Europoje. Būsiu labai atviras. Aš nepasakiau aiškiai, kai tas klausimas iškilo praėjusio trečiadienio debatuose. Kad nebūtų abejonių dėl mano nusistatymo, leiskite man tiksliai pareikšti savo įsitikinimus.

Pirma, Rytų Europos šalys, be abejo, yra Sovietų Sąjungos užimtos. Jeigu ten dabar nebūtų daugiau nei 30 rusiškų divizijų, Rytų Europos šalys seniai būtų laimėjusios laisvę. Antra, JAV niekada nepripažino, nepripažįsta dabar ir niekada nepripažins sovietų dominavimo Rytų Europoje, jo nepriims ir su juo nesusitaikys. Trečia, Rytų Europos tautos trokšta laisvės. Nors jų kraštai fiziškai užimti, bet ne jų dvasia. Jų dvasia niekados nebuvo ir nebus palaužta. Ir ateis diena, kai jie bus laisvi. Tokia yra mano nusistatymo esmė. Šitaip mane verčia tikėti mano požiūris į asmens vertingumą ir jo neatimamą teisę į laisvę. Visas mano ligšiolinis tarnavimas visuomenei rodo, kad tokie yra mano įsitikinimai.

K. Bobelis: Kaip visi žinote, praėjusią savaitę prezidentas G. Fordas padarė pareiškimą apie Rytų Europos valstybes, kuriame jis padarė didelę klaidą kalbėdamas apie tų valstybių nepriklausomybę ir laisvę. Amerikos etninės grupės labai stipriai protestavo ir išreiškė savo nepasitenkinimą prezidento užimta pozicija. Todėl prezidentas, norėdamas ištaisyti savo pareiškimą, nes jis tikrai yra kovotojas už pavergtų tautų laisvę ir nepriklausomybę, šiandien sušaukė etninių grupių atstovų pasitarimą ir klarifikavo savo pareiškimą.

– Daktare Bobeli, ar Baltijos valstybės prezidento pareiškime buvo paminėtos?

K. Bobelis: Atskirai Baltijos valstybės nebuvo paminėtos, bet prezidentas pareiškė, kad niekada nepripažins sovietų dominavimo Rytų Europos valstybėse ir kad visos valstybės turi būti laisvos ir nepriklausomos.

A. Gečys: Iš viso dalyvavo keturi Baltijos šalių tautų atstovai ir visi keturi kėlė klausimus, kurie lietė Baltijos valstybes. Taip pat labai nuoširdžiai apie Baltijos šalis atsiliepė Amerikos lenkų kongreso pirmininkas Maževskis, pasisakęs už Baltijos tautų laisvę. Jis kreipėsi į prezidentą ir prašė, kad tas dėtų visas pastangas ir Baltijos šalių klausimas būtų iškeltas į viešumą ar per debatus metu, ar šiaip, kad nebūtų jokios abejonės, jog JAV ir prezidento G. Fordo administracija yra už Baltijos tautų laisvę.

– Ar prezidentas atsakė į daktaro Maževskio prašymą?

A. Gečys: Jis atsakė į kitą klausimą, kurį aš iškėliau, ir pasakė, kad, pasitaikius gerai progai, pasistengs per kitus debatus paminėti Baltijos valstybes ir savo nusistatymą tuo klausimu.

– Kai buvo iškeltas baltų klausimas, ką prezidentas į jį atsakė?

K. Bobelis: Ten buvo kalbėta, kaip prezidentas žiūri į visą Baltijos valstybių klausimą. Prezidentas atsakė labai konkrečiai ir pabrėžė, kad daugiau nei 30 metų turi labai artimą ryšį su iš Baltijos šalių kilusiais žmonėmis, ypač su latviais, kad yra informuotas apie Baltijos valstybėms padarytą skriaudą ir kad žino apie Baltijos valstybių laisvės siekį.

A. Gečys: Jis taip pat pareiškė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatai yra pripažįstami atstovai, yra kviečiami į visas diplomatines funkcijas ir jokių abejonių dėl šių tautų inkorporacijos į Sovietų Sąjungą negali būti.

K. Bobelis: Prezidentui buvo išsakyta labai daug klausimų, kai kurie buvo gana stiprūs ir aštrūs. Dauguma dalyvavusiųjų išreiškė nepasitenkinimą praėjusią savaitę prezidento padarytu pareiškimu. Bet po prezidento naujo pareiškimo visi sutiko, kad jo užimta pozicija yra tiksli ir naudinga pavergtų valstybių klausimui.

A. Gečys: Manau, kad vertėtų paminėti, jog savo pareiškime prezidentas pasisakė už karine prasme stiprias Jungtines Amerikos Valstijas.

– Kiek laiko jūs ten buvote?

A. Gečys: Sakyčiau, pas prezidentą buvome apie 45 minutes.

– Kas buvo ten kartu?

K. Bobelis: Buvo pakviesti etninių grupių atstovai, taip pat Baltųjų rūmų štabo nariai ir politiniai patarėjai. Buvo generolas Krokof, spaudos sekretorius Ronas Nessenas, prezidento patarėjas Williamas Baroody, patarėjas etniniams reikalams Myronas Kuropas. Buvo atstovų iš valstybės departamento. Per susitikimą su prezidentu su vienu iš jų susipažinau ir paskui kalbėjausi.

A. Gečys: Dalyvavo apie 17 įvairių Rytų Europos kraštų tautinių grupių atstovų.

– Kokių?

A. Gečys: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltagudijos, Ukrainos, Lenkijos, Serbijos, Jugoslavijos.

K. Bobelis: Čekoslovakijos ir Vengrijos.

– Kiek laiko buvo skirta klausimams?

A. Gečys: Sakyčiau, kad prezidentas savo pareiškimą perskaitė per 7–8 minutes ir paskui likusios 37–38 minutės buvo skirtos klausimams.

K. Bobelis: Norėčiau papildyti, kad prezidentas davė galimybę kiekvienam pasisakyti ir kiekvienam paklausti, kas rūpėjo. Nebuvo jokio spaudimo klausimus greičiau užbaigti ir išeiti. Buvo duota visiška laisvė ir užtektinai laiko visiems pasisakyti.