Instaliacijoje – kortelės su aukotojų pavardėmis. (A. Vaškevičiaus nuotraukos)

Algis VAŠKEVIČIUS, www.draugas.org

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaryta Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta paroda-instaliacija, o kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami čia ieškoti ir savo šeimos istorijos. Parodoje „Labdariai.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai” pristatoma 1930–1936 metais vykusi įspūdinga labdaros akcija, kurios metu susivienijusi Lietuva aukojo pinigus Tautos muziejaus statybai.

„Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui, nuta­rėme pristatyti daugiau kaip prieš 80 metų vykusią unikalią bei analogų neturinčią akciją ir esame įsitikinę, kad būtent tokia paroda labiausiai tinka šiai progai. Visuomenė galės susipažinti su paroda, kuri skatina prisiminti prasmingas istorijos pamokas, kai lietuviai čia ir užjūryje susivienijo ne karo, priešo ar grėsmės akivaizdoje, o kilniam ir prasmingam tikslui. Tai – unikalus valstybės ir tautos vienybės pavyzdys, kuris ir šiandien mums lieka aktualus”, – sakė „Draugui” parodos kuratorė, muziejaus direktoriaus pavaduotoja Daina Kamarauskienė.  

Deimantė Krikščiūnaitė kviečia pasitikrinti, ar lankytojų protėviai buvo tarp aukotojų.

Pasirengimas šiai parodai truko kelerius metus, kol vyko tyrimai ir medžiagos rinkimas. Neseniai pa­skelbę šių tyrimų rezultatus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus specialistai dabar šioje parodoje pristato visuomenei iki šiol mažai žinomus faktus apie, jų teigi­mu, unikalią ir analogų neturinčią visuomeninę akciją. Dabar kiekvienas, kuris apsilankys iki kitų metų vasaros veiksiančioje parodoje galės susipažinti su pirmą kartą pristatomais unikaliais istoriniais dokumentais.

Projektas „Labdariai.LT” skirtas didžiausiai, net 6 metus trukusiai labdaros akcijai, kurios tikslas buvo surinkti milijoną litų unikaliam paminklui – nacionaliniam muziejui, kuriuo galėtų naudotis ne viena lietuvių karta. Akcija pradėta 1930-aisiais, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, ir tęsėsi tol, kol reikiama suma buvo surinkta. Dar milijonu litų prie muziejaus statybos prisidėjo valstybė.

Daugybė eksponatų liudija apie Amerikos lietuvių indėlį

Parodoje pirmą kartą galima pamatyti įspūdingas gražiai įrištas knygas su paslaptingais įrašais „L”, „R”, „Š”, kurias apipavidalino ir titu­linius lapus sukūrė dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas. Pri­klausomai nuo paaukotos sumos, į šias knygas buvo įrašomi labdariai, rėmėjai ir šelpėjai. Muziejaus archyvas išsaugojo didelę dalį labai įdomios medžiagos apie šią akciją, tačiau didžiausia vertybė – tai per 2 000 aukotojų pavardžių, kurie pagal išgales prisidėjo savo lėšomis.

Tarp jų visiems žinomi asmenys: kunigas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, paaukojęs šiam tikslui net 1 000 litų, taip pat poetai Salomėja Nėris, Jurgis Baltrušaitis, rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, aukojęs 65 litus, gamtininkas Tadas Ivanauskas, profesorius Vladas Lašas, Nepriklau­somybės akto signataras istorikas Mykolas Biržiška, skyręs 50 litų.

Tarp aukotojų yra ir įmonės, veikiančios ir dabar – „Rūtos” saldainių fabrikas, alaus darykla „Vol­fas Engelman”, „Ringuva”. Kai kurie aukojo šimtus ar net tūkstančius litų, o mokiniai tuomet rinko po 5–20 centų siekiančias sumas ir vien iš jų susidarė apie 20 tūkstančių litų.

Parodoje dailininkas Saulius Valius sukūrė įspūdingą instaliaciją iš daugiau nei 2 000 ranka įrašytų pavardžių. Kortelėmis su pavardėmis ir paaukota suma išliko iki mūsų dienų, įdomu ir tai, kad jau tada ši akcija buvo ekologiška – taupant popierių, rašyta ant abiejų pusių, panaudojant ir kitiems tikslams jau naudotas korteles. 

„Įdomi ir unikali tada buvo ir prieš 500 metų mirusio kunigaikščio Vytauto Didžiojo portreto kelionė po Lietuvą, kuri iš viso truko 500 va­landų. Mus nustebino, kaip viskam buvo ruošiamasi, kaip tiksliai ir atsakingai viskas buvo suplanuota ir šiai visuotinei kultūrinei akcijai buvo suvienyta Lietuva. Portretas būdavo atvežamas į kurį nors Lie­tuvos miestelį iš vakaro, per naktį šalia jo budėdavo šauliai ar skautai, jis būdavo apšviečiamas elektros lempučių girliandomis, o jei jų neturėta, tai kūrenti laužai”, – pasakojo D. Kamarauskienė.

Plakatas reklamuojantis kelionę į Lietuvą

Pats autentiškas po Lietuvą keliavęs Vytauto Didžiojo portretas yra taip pat išlikęs iki mūsų dienų ir saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Artėjant kitų metų Vasario 16-ajai, jis bus atgabentas ir lankytojams rodomas šioje parodoje.

Parodos stenduose galima pa­matyti ir tada jubiliejui pagamintų suvenyrų, taip pat valstybinių ap­dovanojimų, įvairių retų dokumentų, nuotraukų, plakatų, knygų, pasakojančių apie kunigaikštį Vytautą ir jo reikšmę Lietuvos istorijai. 

Ji siūlo kiekvienam parodos lankytojui, atėjusiam į ją, paieškoti gerumo geno  –  parodoje esančiame kompiuteryje savo giminaičių, pri­sidėjusių prie Vytauto Didžiojo muziejaus statybos, paieškoti gali visi norintys. Kiekviena tokia „atgaivinta” aukotojo istorija papil­dys ekspoziciją, o pasidalijusieji istorija taps muziejaus bičiuliais ir kitais metais galės nemokamai lan­kytis visuose jo padaliniuose.

„Galbūt tarp daugiau nei dviejų tūkstančių pavardžių, kurios yra didingose muziejaus archyvuose rastose knygose, lankytojai ras ir savo senelių ar prosenelių pavardes”, – sakė parodos kuratorė.

Prie šios akcijos labai aktyviai prisidėjo ir Amerikos lietuviai – šiam faktui parodoje skirta daug dėmesio. Čia galima pamatyti, kokios akcijos vyko tarp Amerikoje gyvenusių lietuvių, kaip jie parėmė muziejaus statybą.

Pokylio meniu

Parodos gidė Deimantė Krikščiū­naitė sakė, kad iš Amerikos į Lietuvą tada išplaukė net keli laivai, kurie plukdė lietuvius į ekskursijas po tėvų žemę. Tada tokia kelionė į vieną pusę kainavusi nuo 107 iki 142 dolerių į vieną pusę. Plaukiant laivuose „Lituania” ir „S. S. Oscar II” vyko pokyliai, loterijos, kurių metu taip pat rinktos aukos muziejaus statybai. Yra išlikę visi tais laivais į Lietuvą plaukusiųjų sąrašai, tai pat net pokylių meniu.

Dokumentai liudija, kad Vytauto Didžiojo komitete Kaune net buvo įsteigta speciali sekcija, kuri rūpi­nosi vien tik užjūrio lietuvių pri­ėmimu ir jų ekskursijomis po Lietuvą. Svečiams pasitikti buvo rengiamos iškilmingos ceremonijos, kurios įamžintos parodoje demonstruojamose nuotraukose.

Ir Amerikoje buvo išvystyta plati reklaminė kampanija, ir jau 1930 metų pradžioje iš New Yorko į Klaipėdą išplaukė pirmasis laivas su lietuviais. Įdomu tai, kad laive „S. S. Oscar II” net buvo leidžiamas specialus laikraštis „Vytautas”, jo išėjo 8 numeriai, kurie išlikę iki mūsų dienų ir taip pat eksponuojami šioje parodoje.

Lietuvos vyriausybė tada taip pat nurodė savo konsulams Amerikoje, kad vizų išdavimo klausimas į Lie­tuvą plaukiantiems keleiviams būtų kiek įmanoma pagreitintas  ir supaprastintas, taip pat nurodyta jiems taikyti patį mažiausią įmanomą mokestį už vizas.

1930 metų birželio 1-ąją New Yorke, Carnegie Hall surengta pirmoji Amerikos lietuvių dainų šventė ir Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių minėjimas. Šventėje dalyvavo 9 chorai ir apie 500 dainininkų, o dirigavo kompozitorius Juozas Žilevičius. Muziejuje galima pama­tyti ir šios šventės programą, ir net bilietą į renginį, kuris tada kainavo nuo 0,5 iki 1,5 dolerio.

Bilietas

Kiek iš viso paaukojo Amerikos lietuviai, nėra žinoma, tačiau jų aukos tikrai sudarė nemažą dalį. Iki mūsų dienų išliko ir daugiausia iš jų paaukojusiojo pavardė – New Yorke gyvenęs Juozas Saunoras per kunigą Bakšį perdavė 500 dolerių auką, kurią iškeitus į litus gauta 2950 litų. Būta nemažai atvejų, kai aukų rinkėjus pasiekė pinigai, gauti Amerikoje lietuviams švenčiant kokius nors jubiliejus ir paprašius vietoj dovanų aukoti šiam tikslui, arba laidotuvių metu vietoj vainikų ir gėlių skiriant pinigus šiai aukai.

Aukų būta pačių įvairiausių, kartais labai netikėtų. Štai sužinojęs, kad dar trūksta lėšų Vytauto Didžiojo muziejui baigti statyti Vytauto Didžiojo Šaukėnų valsčiaus komitetas padarė miestelyje ir apylinkėse rinkliavą. Aukų lapais buvo renkami pinigai ir įvairūs daiktai. Dosnūs šaukėniškiai suaukojo 150 litų pinigų ir 430 daiktų: 40 centimetrų storumo pušį, keletą veršių, paršų, ančių, viš­tų, kiškių ir įvairų daiktų.  Komitetas suruošė vakarą ir suaukotų fantų loteriją. Iš loterijos pelnyta 687 litai ir 5 centai, iš vakaro – 22 litai 90 centų. Šaukėnų miestelyje tiek surinkti buvo didelis laimėjimas.

Parodos lankytojai gali užsidėti ausines ir išklausyti dar keleto įdomių istorijų – antai vienas rusas iš Šanchajaus aukų rinkimo komitetui atsiuntė auksinių rublių, nes pažinojo vieną lietuvį ir iš jo išgirdo apie šią rinkliavą.  Žinomas rusų poetas Konstantinas Balmontas, siejęs savo šaknis su baltais, 1930-ųjų birželį lankėsi Kaune. Vėliau jis atsiuntė 50 Prancūzijos frankų muziejaus statybai su laišku, kuriame tikisi, jog už jo auką dar bent viena plyta bus įmūryta į muziejų.

Rėmėjų knyga

100 litų fondui surinko ir atsiuntė vienas olandų studentų būrelis, o „Lietuvos aidas”  1933 metais parašė, kad vienas amerikietis sukūrė TEL raketas, jas užpatentavo ir penktadalį gautos sumos skyrė muziejaus Kaune statybai, nes ginklų fabrike sutiko lietuvių, kurie papasakojo apie šią akciją.   

Tokių pavyzdžių ir istorijų yra tikrai nemažai, ir jos liudija, koks svarbus šis klausimas buvo Lietuvai ir lietuviams tuo metu. O dabar trečiadieniais čia vyksta moksleiviams skirta edukacinė programa „Pasitikrink, ar turi gerumo geną”, kai jaunoji karta skatinama diskutuoti tautinio sąmoningumo tema, rinksis šių dienų herojus ir mokysis sukurti savo komunikacijos planą. Programa skatins mąstyti, kaip, kokiais būdais galima suvienyti tautą šiandien. Programos metu moksleiviai galės patikrinti, ar jų šeimos, giminės dalyvavo šioje tarpukario akcijoje, ir kartu atlikti savo „Gerumo testą”.

D. Krikščiūnaitė sakė, kad nuo pat pirmųjų dienų paroda sulaukia daug lankytojų, tarp jų nemaža dalis yra iš užsienio. Žmonės mielai tikrina, ar būta tarp  aukotojų jų giminaičių, ne vienas jų ir atranda. Muziejininkai neabejoja, kad lankytojų netruks ir jubiliejiniais Lietuvos metais, o pamatyti ir pasimokyti iš šios akcijos tikrai yra galima.

100 litų fondui surinko ir atsiuntė vienas olandų studentų būrelis, o „Lietuvos aidas”  1933 metais parašė, kad vienas amerikietis sukūrė TEL raketas, jas užpatentavo ir penktadalį gautos sumos skyrė muziejaus Kaune statybai, nes ginklų fabrike sutiko lietuvių, kurie papasakojo apie šią akciją.   

Tokių pavyzdžių ir istorijų yra tikrai nemažai, ir jos liudija, koks svarbus šis klausimas buvo Lietuvai ir lietuviams tuo metu. O dabar trečiadieniais čia vyksta moksleiviams skirta edukacinė programa „Pasitikrink, ar turi gerumo geną”, kai jaunoji karta skatinama diskutuoti tautinio sąmoningumo tema, rinksis šių dienų herojus ir mokysis sukurti savo komunikacijos planą. Programa skatins mąstyti, kaip, kokiais būdais galima suvienyti tautą šiandien. Programos metu moksleiviai galės patikrinti, ar jų šeimos, giminės dalyvavo šioje tarpukario akcijoje, ir kartu atlikti savo „Gerumo testą”.

D. Krikščiūnaitė sakė, kad nuo pat pirmųjų dienų paroda sulaukia daug lankytojų, tarp jų nemaža dalis yra iš užsienio. Žmonės mielai tikrina, ar būta tarp  aukotojų jų giminaičių, ne vienas jų ir atranda. Muziejininkai neabejoja, kad lankytojų netruks ir jubiliejiniais Lietuvos metais, o pamatyti ir pasimokyti iš šios akcijos tikrai yra galima.

Parodos eksponatai

http://www.draugas.org/amerikos-lietuviu-inasas-i-vytauto-didziojo-muziejaus-statyba/