ANBO lėktuvų kūrėjo ir Lietuvos aviacijos pažibos brg. gen. Antano Gustaičio gimimo diena

ANBO lėktuvų kūrėjo ir Lietuvos aviacijos pažibos brg. gen. Antano Gustaičio gimimo diena

ANBO I skrenda virš Kauno, 1925 m.

Lietuvos Respublikos Seimas 2025-uosius metus paskelbė lėktuvo ANBO sukūrimo ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. Šiemet pagerbiame Lietuvos aviacijos istoriją, įamžiname talentingus šalies inžinierius bei pilotus, prisidėjusiu prie aviacijos raidos.

O taip pat šiemet minime pirmojo ANBO lėktuvo sukūrimo šimtmetį. ANBO I – vienintelis Antano Gustaičio lėktuvas išlikęs iki mūsų dienų ir jį pamatyti galite Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Vasarą, minėdami pirmojo šio lėktuvo skrydžio šimtmetį, pakviesime į parodą, įvairius renginius, parengsime daug įdomaus turinio. Šiais metais Karo muziejuje bus daug karo inžinerijos ir aviacijos!

Kovo 26-oji  – Antano Gustaičio gimimo diena. Būsimas brigados generolas, Karo aviacijos viršininkas ir modernizuotojas gimė prieš 127 metus, 1898 m. kovo 26 d. Marijampolės apskrities Obelinės kaime.

Steponas Darius (1896-1933) ir Antanas Gustaitis (dešinėje), 1927 m.

Tai buvo ne tik pilotas ir lėktuvų konstruktorių, bet ir, kaip daugelis aviatorių, spalvinga asmenybė.

Štai keliolika spalvingų įdomybių apie A. Gustaitį:

 1. Marijampolės gimnazijoje A. Gustaitis turėjo „matematikos bombos“ pravardę, mat buvo tikras matematikos asas. Neeilinius gabumus matematikai A. Gustaitis naudojo visą gyvenimą. Ne šiaip sau Lietuvos Karo aviacijos mokykloje jam buvo pavesta bendrakursiams dėstyti trigonometrijos kursą.

 2. Mokėjo ne tik lietuviškai, bet ir angliškai, prancūziškai, vokiškai, itališkai ir rusiškai. Kalbų mokėjimas A. Gustaičiui labai pravertė skaitant kitų šalių spaudą aviacijos temomis, dalyvaujant tarptautinėse aviacijos parodose.

 3. Po ANBO I suprojektavimo ir sėkmingo išbandymo 1925 m., A. Gustaitis buvo pasiųstas studijuoti į prestižinę Aukštąją aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokyklą (École Superieure d’Aeronautique et de Construction Mechanique) Prancūzijoje.

 4. Viena įdomiausių A. Gustaičio ateities įžvalgų – Lietuvos aeroklubo leidinyje „Paukščių keliais“ publikuotas straipsnis apie tarpplanetinių kelionių galimybes raketomis.

 5. A. Gustaitis buvo ne tik matematikos, bet ir šachmatų asas, galėdavęs be lentos dėlioti figūras. Buvo taip stipriai įnikęs į žaidimą, kad pietaudamas valgykloje tokias aklas partijas dėliodavo su Jurgiu Dobkevičiumi (1900-1926). A. Gustaitis buvo vienu iš Šachmatininkų draugijos įkūrėjų ir 1922 m. neoficialaus Lietuvos šachmatų čempionato laimėtojas.

 6. Būdamas daugelio talentų žmogumi, A. Gustaitis mėgdavo groti mandolina. Kartais vienu metu grodavo žaisdamas šachmatais ar sėdėdamas darbo kambaryje ir galvodamas apie naujus lėktuvų projektus.

 7. Svarbu ne tik galvoti, bet ir judėti. Sportas nebuvo svetimas ir A. Gustaičiui, mėgusiam žaisti lauko tenisą ir dar mokyklos laikais subūrusiam futbolo komandą. Rytus A. Gustaitis visuomet pradėdavo 15 minučių mankšta.

 8. A. Gustaitis buvo profesoriaus Vytauto Landsbergio krikšto tėvas.

 9. A. Gustaitis buvo vienu iš Skautų organizacijos steigėjų Lietuvoje ir už nuopelnus 1935 m. apdovanotas skautų ordinu.

 10. Buvo vienu iš Lietuvos aeroklubo (LAK) steigėju 1927 m.

Lietuvos kariuomenės Karo aviacijos viršininkas plk. Antanas Gustaitis, 1937 m.

11. Savo žiniomis prisidėjo ir prie Šaulių sąjungos, nuo 1931 m. turėjusios ir aviacijos būrį, veiklos. Už pagalbą ir nuopelnus A. Gustaitis 1939 m. buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu.

 12. A. Gustaičio vadovaujamai komisijai buvo pavesta tirti „Lituanicos“ katastrofos priežastis. Komisija taip rūpinosi „Lituanicos“ eksponavimu Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

 13. A. Gustaitis iš viso suprojektavo 9 ANBO modelius (I, II, III, IV, 41, V, 51, VI, VIII) ir juos visus pirmiausia išbandė pats. Iš viso buvo pagaminti 66 lėktuvai. ANBO VII buvo vienintelis neužbaigtas projektas – darbų neužbaigė Lietuvos aeroklubas. Su savo projektuotas lėktuvais ne kartą lankėsi užsienio valstybėse. Vienas įspūdingiausių skrydžių – trijų ANBO IV lėktuvų skrydis aplink Europą 1934 m., aplankant 12 valstybių sostines.

 14. 1932 m. rugsėjo 1 d. buvo įsteigtas „Plieno sparnų“ garbės ženklas. Tarp pirmųjų penkių Lietuvos karo lakūnų, kurie gavo šiuos garbės ženklus, tai mjr. Leonardo Pesecko (1899-1976), mjr. Vsevolodo Šenbergo (1895-1985), mjr. Antano Stašaičio (1897-1948), mjr. Vytauto Jablonskio (1898-1963) buvo ir plk. ltn. inž. Antanas Gustaitis. Šie penki karo lakūnai sudarė „Plieno sparnų“ garbės ženklo tarybą, o A. Gustaitis tapo šio ženklo statuto tarybos pirmininku.

 15. Dėstė Vytauto Didžiojo universitete, o paskaitose naudojo savo publikuotus konspektus: „Aviacijos teorija“, „Aviacijos istorija“, „Aerodinamika“, „Lėktuvo aerodinamika“, „Pilotažo vadovėlis“, „Skridimo mechanika“. Universitetas buvo paskutiniąja A. Gustaičio, sovietų suimto 1941 m. kovą, darboviete.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus informacija ir rinkinių nuotraukos

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Naujienos iš interneto