EP nario Andriaus Kubiliaus klausymai. Ekrano nuotr. iš multimedia.europarl.europa.eu

Pirmadienį vakare Užsienio reikalų ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetuose vyko paskirtojo komisaro gynybos ir kosmoso politikai A. Kubiliaus klausymai.

Įžanginėje kalboje A. Kubilius atkreipė dėmesį, kad Europos gynyba susiduria su neatidėliotinais ir ilgalaikiais iššūkiais, pavyzdžiui, konvencinio karo, hibridinio karo, kosmoso militarizavimo grėsmėmis bei nepakankamu šios srities finansavimu, o taip pat Kinijos ir Rusijos didėjančiomis investicijomis į karinę pramonę. Todėl jis ragino EP narius padėti jam sukurti Europos gynybos sąjungą. ES neturi konkuruoti su NATO, o sukurti pajėgumus, kurie leistų įgyvendinti karinius NATO atgrasymo ir gynybos planus, teigė jis.

Jei bus patvirtintas gynybos ir kosmoso komisaru, A. Kubilius įsipareigojo per 100 būsimos kadencijos dienų paruošti Europos gynybos ateities analizę, kuri nustatytų ES ir jos valstybių investicijų poreikius, leisiančius pasirengti ekstremaliausiems kariniams nenumatytiems atvejams. Gynybai  „išleiskime daugiau, geriau, kartu ir Europoje“, pridūrė jis. Kalbėdamas apie kosmoso politiką, paskirtasis komisaras siūlė Europai prisijungti prie kosmoso revoliucijos, vystyti šios srities ES programas ir užtikrinti autonominius ES įrenginių paleidimo į kosmosą pajėgumus. 

Vėliau vykusioje diskusijoje europarlamentarai siūlė, kad gynybos, atsparumo ir pasirengimo krizėms koncepcija apimtų ir pandemijas bei stichines nelaimes, tokias kaip neseniai įvykę tragiški potvyniai Valensijoje. EP nariai teiravosi, kokios konkrečios priemonės bus numatytos, kurios skatintų ES valstybes skirti daugiau paramos gynybai ir jos pramonei. A. Kubilius pažymėjo, kad pasiruošimas, nors ir brangus, tačiau yra pigesnis, nei krizės sprendimas be pasirengimo. Jis taip pat teigė, kad finansavimo klausimas gali būti sprendžiamas keičiant Europos investicijų banko paskolų politiką ir didinant gynybos biudžetą būsimame ilgalaikiame ES biudžete.

Paklaustas europarlamentarų, ar įsigyjant ES gynybos priemones turėtų būti teikiama pirmenybė Europos įmonėms, A. Kubilius pažymėjo, kad būtina be išlygų stiprinti Europos gynybos pramonę, kuri leistų pasirengti ekstremaliausiems kariniams nenumatytiems atvejams. Atsakydamas į klausimą, ar tai nepažeistų transatlantinių santykių, paskirtasis komisaras atkreipė dėmesį, kad EP narių rankose nustatyti kuriamos Europos gynybos pramonės sąlygas, o „išlaidas gynybai būtina didinti ne dėl Trumpo, o dėl Putino“.

Kai kurie EP nariai nuogąstavo, kad ES armija gali pakeisti nacionalines karines pajėgas. A. Kubilius atsakė, kad ES remiasi suvereniteto ir atsakomybių pasidalinimu, nesiekdama pakeisti ES valstybių, o padėti pasiekti tų tikslų, kurių neįmanoma pasiekti nebendradarbiaujant.

Klausymų vaizdo įrašą galite peržiūrėti EP portale, o Užsienio reikalų komiteto pirmininko David McAllister pareiškimą spaudai čia.

Iš karto po klausymų komitetų pirmininkai ir politinių frakcijų koordinatoriai rinksis į bendrą posėdį, kuriame įvertins paskirtojo komisarų atsakymus. Tuomet Europos Parlamento pirmininkų sueiga dar kartą įvertins visus kandidatus ir paskelbs klausymų pabaigą. Planuojama, kad tai įvyks lapkričio 21 d.

Taip pat planuojama, kad dėl visos Komisijos narių kolegijos europarlamentarai balsuos Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre lapkričio 25-28 d. Komisijos patvirtinimui reikalinga balsuojančių balsų dauguma, balsavimas bus vardinis.

EP ryšių su žiniasklaida biuro inform.