Kunigas Algimantas Keina (1937 – 2013)

Laimutė Cibulskienė, Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė, www.voruta.lt

Varėnos viešojoje bibliotekoje ( I aukšte) veikia spaudinių paroda, skirta kunigo Algimanto Keinos 85-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodoje – straipsnių iš periodinės spaudos kopijos apie kun. A. Keinos  gyvenimą ir veiklą.

Šiais metais kunigui Algimantui Keinai, aktyviam antisovietinio pasipriešinimo judėjimo organizatoriui ir dalyviui, blaivybės puoselėtojui, būtų suėję 85-eri metai. Laikas bėga greitai – jau devyneri metai, kai kunigas Amžinybėje.

Kunigas A. Keina gimė 1937 metų vasario 21 dieną Moliakalnio kaime (Daugėliškio valsčiuje, Ignalinos rajone). 1955 m. A. Keina baigė Ignalinos vidurinę mokyklą. 1962 metais jis baigė Kauno kunigų seminariją, įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Naująją Vilnią. Dirbo įvairiose Lietuvos parapijose.

Kai kun. Sigitas Tamkevičius pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, Algimantas Keina tapo vienu iš „Kronikos“ autorių, žinių pateikėju ir platintoju

1967–1991 m. A. Keina tarnavo Valkininkų (Varėnos r.) Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos klebonu. Čia jis ne tik nuoširdžiai bendravo su vietos žmonėmis, gydė jų dvasines žaizdas, bet ir sunkiomis sovietinės okupacijos sąlygomis sugebėjo suremontuoti bei restauruoti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, rengė vaikus Pirmajai Komunijai, rūpinosi jų katekizacija. „Netrukus mano tarnystės keliai nusidriekė į Valkininkus. Daug šviesių ir gražių akimirkų per 23 tarnystės metus prabėgo šiame nuostabiame Dzūkijos kampelyje. Čia sutikau daugybę uolių, giliai tikinčių parapijiečių.

Drauge su jais pavyko iš esmės suremontuoti akmeninės bažnyčios vidų. Gerokai apleistos grindys ir sienos per keliolika metų buvo apklotos naujomis lentomis, sutvarkytas stogas, įvesta elektros instaliacija. Ypač džiaugiausi, kad kartu pasisekė restauruoti ir medines šventųjų statulas“, – kalbėjo viename savo interviu kunigas A. Keina (XXI amžius, 2012, geg. 4, p. 3). Tarnaudamas Valkininkuose, A. Keina dalyvavo Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veikloje (1980–1983 m.). Kai kun. Sigitas Tamkevičius pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, Algimantas Keina tapo vienu iš „Kronikos“ autorių, žinių pateikėju ir platintoju. Jau pirmajame „LKB kronikos“ numeryje plačiai aprašomas Valkininkų klebono A. Keinos persekiojimas.

1970 m. jam buvo skirta 50 rublių bauda „už Įstatymų apie religinius kultus pažeidimą“. Kituose LKB kronikos numeriuose skelbiamos Valkininkų apylinkių naujienos, kurios daugiausia susijusios su kunigu A. Keina ir jo veikla. Rašoma, kad kunigas savo veikla trukdo mokinių ateistinį auklėjimą, leidžia nepilnamečiams patarnauti Šv. Mišiose ir kt. „Valkininkuose buvau labiausiai persekiojamas. Nebuvo tos savaitės, kad manęs nekviestų į saugumą, į rajoną ar pas religijos reikalų įgaliotinį. Ne sykį bandė verbuoti, žadėjo gerą parapiją ir netgi parūpinti aukštesnes pareigas. Sulaukdavau gąsdinimų, kad įkišią į kalėjimą.

Lemtingomis Lietuvai 1991 m. sausio 11–13 dienomis jis budėjo Lietuvos Respublikos Seime ir Vyriausybėje

Tardymo protokolo niekada nepasirašydavau. Parapijiečiai stodavo ginti mane kaip kleboną. Sykį jų grupė įsiveržė mane tardant. Išėjo į priekį kailiniuotas vyras ir išrėžė: „Tai ką, grįžo Stalino laikai“? Netrukus buvau laisvas. Mano namuose darydavo kratas. Tačiau tai manęs neišgąsdino. Įsitraukiau į Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto veiklą, prisidėjau platinant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. [1]

Kunigo A. Keinos veikla  ir jo persekiojimas Valkininkuose  apibūdintas Adomo Taraskevičiaus publikacijoje „Varėnos kraštas Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ akiratyje. [2]

Betarnaudamas Valkininkuose, sulaukė Atgimimo. Drauge su savo bendraminčiais aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą. Dalyvavo 1988 m. rugpjūčio 25 d.  Sąjūdžio mitinge Varėnoje. Nuo Atgimimo pradžios tapo svarbiu Lietuvos Bažnyčios gyvenimo metraštininku, sukaupė turtingą filmuotos medžiagos archyvą.   2008 m. rugpjūčio 25 d. kun. A. Keina buvo atvykęs į Varėną ir dalyvavo Varėnos Sąjūdžio 20-mečio paminėjime. 1991–1994 m. A. Keina buvo Vilniaus Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas.

Lemtingomis Lietuvai 1991 m. sausio 11–13 dienomis jis budėjo Lietuvos Respublikos Seime ir Vyriausybėje. Vėliau kunigavo Kaune, Anykščių ir Panevėžio rajonų bažnyčiose. 2008–2013 m., iki gyvenimo pabaigos, A. Keina rezidavo Vilniaus Šv. Onos bei Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijose.
Kun. A. Keina apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (po mirties, 2014 m.).

Mirė 2013 m. sausio 16 d. Vilniuje. Palaidotas Naujojo Daugėliškio (Ignalinos r.) bažnyčios šventoriuje.

Šaltiniai

[1] Nuo Moliakalnio iki Uliūnų: [poklabis su kun. A. Keina] // XXI amžius.- 2007, vas. 23, p. 6

[2] Taraskevičius, Adomas Varėnos kraštas „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ akiratyje // Merkio kraštas.- 2011, lapkr. 22, p. 3