Adomo Mendziblockio paveikslas „Vilniaus stogai“, XX a. 3–4 deš., (šaltinis ARS VIA aukcionas)

Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt

Dailininkas Adomas Mendziblockis (lenk. Adam Międzybłocki) gimė 1885 m. balandžio 4 d. Griškonyse prie Butrimonių. Kadangi egzistuoja kaimas tokiu pačiu pavadinimu prie Seinų, kai kuriuose lenkiškuose šaltiniuose dailininko gimimo vieta sumaišyta ir nurodyta, jog jis gimė Griškonyse prie Seinų.

Adomo Mendziblockio tėvai bajorai Jonas ir Valerija Bartuševičiūtė Mendziblockiai nuomojosi dvarelius Trakų apskrityje. Jie susituokė 1865 m. vasario 11 d. šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje. Po santuokos jaunoji pora kažkiek laiko gyveno Nemajūnuose stovėjusiame Bartuševičių dvare, bent iki tol, kol tęsėsi 1863 m. sukilimo bylos. Nors buvo moteris, Valerija Bartuševičiūtė Mendziblocka buvo kaltinama kaip sukilėlė, prieš ją caro žandarmerijos buvo užvestos bylos, kuriose buvo nurodoma, jog ji kartu su Bartuševičių virėju Niemčinovskiu valtimis per Nemuną gabeno maistą ir atsargas sukilėliams.

Tiek Valerijos tėvas, Birštono kurorto įkūrėjas Adomas Bartuševičius, tiek broliai Vaclovas bei Adomas Dominykas Bartuševičiai taip pat buvo 1863 m. sukilėliai, tėvas kažkiek laiko buvo kalinamas Vilniaus ir Trakų kalėjimuose, o broliams, sukilimui pralaimint, pavyko pasitraukti į Vakarus ir jie caro žandarų buvo ieškomi visoje Rusijos imperijoje. Adomas Dominykas Bartuševičius 1863 m. sukilimo bylose minimas kaip Felikso Koliškos, kuris buvo Boleslovo Koliškos, pakarto Lukiškių aikštėje, brolis, pavaduotoju. Adomas Dominykas Bartuševičius gimtinėje sukilimo metu buvo suformavęs savo būrį, sudarytą iš buvusių Vilniaus gimnazijos bendramokslių.

Adomo Mendziblockio dokumentas su jo nuotrauka. Šaltinis Allegro.pl

Valerija ir Jonas Mendziblockiai iš Panemunio dvaro persikėlė gyventi į Birštoną. Šiame miestelyje Bartuševičiams priklausė du namai, vienas kurių stovėjo dailininko Nikodemo Silvanavičiaus, vėliau čia atsikėlusio gyventi, kaimynystėje.

Dailininko Adomo Mendziblockio tėvas Jonas Mendziblockis buvo kilęs iš Vilniaus apskrities. Lietuvos istorijos archyve saugomoje Mendziblockių genealoginėje byloje nurodyta, jog jų herbas buvo Topacz (liet. Sparnas). Vilniaus gyventojų 1795 m. surašymo duomenyse paminėtas Bagaslaviškio arba Gelvonų dvaro valdytojas bajoras Antanas Mendziblockis, 58 metų amžiaus, kuris su žmona Antanina turėjo tris sūnus: 16 metų Juozapą, 12 metų Benediktą ir 12 metų Tomą bei dvi dukteris: Rozaliją bei Justiną. Genealoginėje byloje minimas ir jo tėvas Pranciškus Juozapas Mendziblockis, kuris buvo Lietuvos kariuomenės karininkas. Taip pat įrašyta, jog Pranciškaus Juozapo teta buvo Marija Viktorija Tyzenhauzienė, pagal pirmąjį vyrą Koterlova (lenk. Koterlowa), pagal antrąjį vyrą – Elemdorfova (lenk. Elemdorfowa). Pavardės gali būti tikslinamos.

Pranciškaus Juozapo sūnus Antanas Mendziblockis, tikėtina, vedė antrą kartą po pirmosios žmonos mirties. 1801 m. Bagaslaviškio dvare Antanui ir Viktorijai Boreišaitei Mendziblockiams gimė sūnus Jonas Antanas, šis tikėtina ir buvo dailininko tėvo Jono Mendziblockio tėvas. Jono Antano brolis Benediktas Mendziblockis Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje vedė Margaritą Butkevičiūtę. Taip pat metrikuose aptinkamas Juozapas Mendziblockis, kuris Žąslių bažnyčioje 1803 m. susituokė su Ieva Rodzijevska.

Valerijos ir Jono Mendziblockių vyriausiasis sūnus Vaitiekus, pavadintas Mendziblockių žinomo seniausio protėvio garbei, gimė 1866 m. vasario 8 d. Panemunio dvare. Tuo metui kaip tik buvo nuvilnijusi antroji 1863 m. sukilimo bylų banga, sugavus Lietuvos – Lenkijos pasienyje Bartuševičių kaimyną Vladislovą Kuliešą ir Valerija tose bylose vėl buvo minima. Kiek prie sukilimo prisidėjo jos vyras Jonas Mendziblockis, straipsnio autorė duomenų nėra rinkusi.

Antrojo sūnaus Samuelio Mendziblockiai susilaukė jau Birštone 1867 m. gegužės 6 d. Trečiasis sūnus Severinas taip pat gimė Birštone 1870 m. kovo 25 d. Jo krikštatėviu tapo berniuko tėvo Jono brolis Juozapas Mendziblockis, gyvenęs Vilniuje. Be Juozapo Jonas turėjo dar vieną brolį Vladislovą, kuris tarnavo Kurliandijos pulke ulonu ir mirė 1866 m. gegužės 1 d. Tyzenhauzų name, Vokiečių gatvėje, Vilniuje. Tuo metu šis namas priklausė Gabrielei Giunterytei – Puzinienei. Ko gero Mendziblockių ryšiai per tetą Mariją Viktoriją Tyzenhauzienę su šia gimine buvo lėmę tai, jog tiek Juozapas Mendziblockis su šeima, tiek Jono ir Valerijos Mendziblockių teta Viktorija Jodkovskytė Bočkovska, tiek dėdė Leonas Jurgis Jodkovskis su žmona Ieva gyveno kažkiek metų Tyzenhauzų name Vokiečių gatvėje. Viktorija Jodkovskytė Boškovska mirė Tyzenhauzų name 1867 metais palikdama vienintelį sūnų Vincentą, vėliau magnatų Vitgenšteinų įgaliotinį, kuris buvo vedęs Sofiją Michalovską, Andriaus Sapiegos, kuris buvo Lietuvos didžiojo kanclerio Leono Sapiegos brolis,  palikuonę.

Dailininko dėdė Juozapas Mendziblockis buvo vedęs du kartus, mirė 1909 m. šv. Jono gatvės Nr. 2 name, Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse, antkapis išlikęs. Po savęs paliko tik vieną dukterį Mariją Oną. Jo broliui Vladislovui, Kurliandijos pulko ulonui,  antkapis neišlikęs, tačiau šis palaidotas taip pat Bernardinų kapinėse.

Eugenijos Mendziblockos dokumentas. Šaltinis Allegro.pl

1872 m. gegužės 30 d. Birštone gimė vienintelė Jono ir Valerijos Mendziblockių duktė Eugenija.

1881 m. lapkričio 7 d. Panemunio dvare mirė Valerijos tėvas Adomas Bartuševičius, testamentu visą turtą palikęs sūnui Vaclovui Bartuševičiui, Paryžiaus Sorbonos universiteto auklėtiniui nurodydamas, jog jo duktė Valerija ir taip aprūpinta. Paminėtina, jog Adomas Bartuševičius save laikė Vilniaus miestiečiu, tas įrašyta ir jo mirties metrike. Medicinos mokslų daktaras Vaclovas Bartuševičius į Lietuvą sugrįžo po caro amnestijos, 1882 m. liepos 4 dieną, o jau kitą dieną, t.y. liepos 5 d. Trakų žandarmerijoje jo atžvilgiu buvo užvesta politinio sekimo byla (LVIA fondas 1386, apyrašas 1, byla Nr. 285). Po sukilimo buvo prabėgę beveik 20 metų. Vėliau į Lietuvą atvyko ir Vaclovo žmona vokietė liuteronė Ona Albanti. Vaclovas Bartuševičius apsigyveno tėvo dvare ir ėmė verstis medicinos praktika Jiezne, Birštone ir Vilniuje. Tuo metu pas jį lankydavosi dailininkas Nikodemas Silvanavičius. Jis yra nutapęs Vaclovo Bartuševičiaus portretą su Prancūzijos karininko uniforma, mat Vaclovas gelbėjo Paryžiaus Komunos dalyvius suteikdamas jiems medicinos pagalbą. Minėtas paveikslas buvo eksponuojamas iš dvarų surinktų paveikslų parodoje Verkių rūmuose, Vilniuje.

Tuo periodu Jonas ir Valerija Mendziblockiai persikėlė gyventi į Griškonis, kaimą esantį vos 4 kilometrai nuo Butrimonių. Tikėtina, Griškonyse stovėjo kažkoks dvarelis, kurį ar kurio dalį Mendziblockiai nuomojo. Dalį Butrimonyse stovėjusio dvaro prieš tai buvo valdę Valerijos teta Teresė ir jos vyras Justinas Vnorovskiai, tačiau šie senokai buvo mirę, todėl ta dalis Butrimonių dvaro arba perėjo jų sūnums Adomui bei Justinui Vnorovskiams arba buvo parduota.

Sūnus Sigizmundas Valerijai ir Jonui Mendziblockiams jau gimė Griškonyse 1882 m. lapkričio 16 d. Jo krikštatėviu taip pat tapo kūdikio dėdė iš tėvo pusės Juozapas Mendziblockis. O 1885 m. balandžio 4 d. Griškonyse Valerija ir Jonas Mendziblockiai susilauikė sūnaus dailininko Adomo Mendziblockio. Jo krikštatėviu tapo iš Lvovo atvykęs Galicijos knygų leidėjas dėdė iš motinos pusės Adomas Dominykas Bartuševičius.

Kaip žinia, Adomas Dominykas Bartuševičius ketino parduoti Lvove valdytą leidyklą bei knygyną ir su žmona Klotilda grįžti gyventi į Lietuvą, tačiau to padaryti jis nespėjo, 1886 m. vasario 11 d. jis mirė nuo infarkto Lvove ir buvo iškilmingai palaidotas Lyčiakovo kapinėse. Į jo laidotuves spėjo nuvykti ir brolis Vaclovas Bartuševičius.

Adomo Mendziblockio krikštamote tapo majoro Stepono Poznanskio žmona Ieva. Ieva Vnorovskytė Poznanskienė buvo gimusi Butrimonių dvare, ji buvo dailininko motinos Valerijos pusseserė. Paminėtina, jog Poznanskiai buvo senieji Vilniaus gyventojai, 1795 m. Vilniaus gyventojų surašyme minimi kaip pirkliai. Stepono Poznanskio pirmos ar antros eilės pusbrolis Antanas Poznanskis Vilniaus katedroje 1817 metais buvo vedęs italų architekto Pietro de Rossi, kuris talkino Laurynui Gucevičiui rekonstruojant Vilniaus katedrą, dukterį Oną, su kuria susilaukė būrio vaikų ir nugyveno savo amžių Vilniuje. Ir jis, ir Pietro de Rossi duktė Ona palaidoti Rasų kapinėse.

Dailininko motinos Valerijos Bartuševičiūtės Mendziblockos antkapis Vilniaus Bernardinų kapinėse

Taip pat Valerija ir Jonas Mendziblockiai turėjo sūnų Izidorių, jo gimimo data kol kas nesutikslinta. Taigi, dailininkas Adomas Mendziblockis turėjo penkis brolius ir vieną seserį. Užaugo keturi broliai. Vyriausias Adomo brolis Vaitiekus už jį buvo vyresnis 20 metų.

Šaltiniuose rašoma, jog Adomas Mendziblockis apie 1899 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. Paminėtina, jog Vilniaus piešimo mokyklą 1885 metais buvo baigęs Adomo motinos Valerijos pusbrolis Jurgis Jodkovskis, gimęs 1862 m. Kisieliškių dvare. Jurgis Jodkovskis nuo 1885 m. laisvojo klausytojo teisėmis studijavo tapybą Sankt Peterburgo imperatoriškoje dailės akademijoje. Studijų metais jis buvo apdovanotas mažuoju sidabro medaliu. 1890 m. palikęs Dailės akademiją grįžo į Vilnių, buvo Vilniaus dailės būrelio narys, vėliau išrinktas į dailės komitetą, kažkiek laiko gyveno Kuršėnuose. Tuo metu Vilniuje gyveno ir jo motina Ieva Jodkovska, ir seserys Jadvyga, Melanija bei Kamelija. Jurgis Jodkovskis už Adomą Mendziblockį buvo vyresnis daugiau kaip 20 metų. Sunku pasakyti kokį autoritetą jaunesniojo pusbrolio akyse jis turėjo. Iš išlikusių atviručių žinoma, jog Jurgis Jodkovskis bičiuliavosi su dailininku Juozapu Balzukevičiumi.

1908-1913 m. Adomas Mendziblockis studijavo Krokuvos dailės akademijoje pas tapytojus Teodorą Axentovičių ir Leoną Vykzolkovskį. Besimokantį Krokuvoje Adomą Mendziblockį ištiko motinos mirtis. Valerija Bartuševičiūtė Mendziblocka mirė 1909 m. birželio 11 d. Vilniuje ir buvo palaidota Bernardinų kapinėse, netoliese dėdės Leono Jurgio Jodkovskio kapo. Jai pastatytas didžiulis kryžius, antkapis išlikęs. Kada ir kur mirė Adomo tėvas, duomenų kol kas nerasta, tačiau motina Valerija mirė jau būdama našle. Tuo metu Adomui Mendziblockiui buvo 24 metai. įdomu, kokį prisiminimą dailininkui buvo palikusi motina, įdomu būtų jos veidą išvysti galbūt dar neatrastose dailininko akvarelėse.

 Rašoma, jog studijų metais Adomas Mendziblockis buvo ne kartą apdovanotas. 1913 ar 1914 m. jis išvyko į Kaukazą ir ten gyveno iki I-ojo pasaulinio karo pabaigos. Paminėtina, jog 1905-1919 m. Kaukaze gyveno ir dirbo Adomo Mendziblockio motinos pusbrolis dailininkas Jurgis Jodkovskis.

Jurgio Jodkovskio portretas. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fondai

Galbūt Sakartvele yra išlikusių Adomo Mendziblockio ir Jurgio Jodkovskio akvarelių. Apie Jurgį Jodkovskį rašoma, jog jis gyvendamas Kaukaze lankėsi ir Paryžiuje, ir Italijoje. Adomas Mendziblockis apie 1917 m. tobulinosi Konstantinopolyje.  Jurgis Jodkovskis yra dirbęs Kaukazo geležinkelio tarnyboje, į Vilnių jis sugrįžo 1919 metais. Adomas Mendziblockis tais pačiais 1919 metais išvyko į Varšuvą. Varšuvoje išbuvo trejus metus, 1922 metais grįžo į Vilnių. Priklausė Vilniaus dailininkų draugijai. Rašoma, jog 1924-1936 m. Adomas Mendziblockis dirbo Stepono Batoro universitete Vilniuje. Jo motinos pusbrolis dailininkas Jurgis Jodkovskis  mirė 1929 m. Vilniuje, 1936 m. Vilniuje mirė  Jurgio brolis Flavijanas Jodkovskis, 1943 m. – sesuo Melanija Jodkovskytė Žemaitėlienė. Visi palaidoti Bernardinų kapinėse šalia Valerijos Mendziblockos. Melaniją palaidojo kaimynas, ji gyveno Literatų g. 11 namo 14 bute (dabartinis 9 namas). Šiame name buvo gyvenęs ir Vladas Drėma. Tikėtina, jog Melanijos mirties metu Vilniuje giminaičių nebebuvo.

Rašoma, jog 1945 m. pabaigoje dailininkas Adomas Mendziblockis apsigyveno Gdanske, kuriame išgyveno iki mirties, t.y. 1956 m. rugpjūčio 3 d. Palaidotas Gdanske.

Lenkų svetainėje Allegro.pl eksponuojami keli dailininko Adomo Mendziblockio dokumentai ir fotografijos, tarp jų ir pilietybės suteikimo dokumentas jo seseriai Eugenijai, kuriame nurodyta, jog ji duktė Jono ir Valerijos Bartuševičiūtės Mendziblockių. Eugenija liko netekėjusi ir tikriausiai glaudėsi pas brolį. Ji mirė 1929 m. ir buvo palaidota šalia motinos Valerijos Vilniaus Bernardinų kapinėse.

Dailininkas Adomas Mendziblockis, kurio senelis iš motinos pusės įkūrė Birštono kurortą, per savo gyvenimą surengė apie 20 personalinių parodų, daugiausiai tapė akvarele ir guašu realistinius Vilniaus miestų vaizdus.

Straipsnio autorė dėkoja gerb. Mariui Jonaičiui už surastą informaciją apie Adomą Mendziblockį.

Naudotos literatūros sąrašas:

Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. ISBN 978-609-8231-07-6;

Sudarytoja Jolanta Širkaitė. Academie de Vilna. Parodos katalogas. Vilnius, 2017. ISBN 978-9955-8689-34;

Girininkienė Vida. Vilniaus Bernardinų kapinės, 2010;

Wilenskie Towarzystwo Artystow Plastykow 1920-1930;

1795 m. Vilniaus gyventojų surašymo duomenys – LVIA f. 515, ap. 15, b. 1-3a);

Mendziblockių genealoginė byla, saugoma Lietuvos Istorijos archyve (LVIA f. 391, ap. 1, b. 1045);

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomos 1863 m. sukilimo bylos, kuriose kaltinama Valerija Bartuševičiūtė Mendziblocka – LVIA, f. 378, apyrašas 1866 p/o, bylos Nr. 136, Nr. 136a, Nr. 136 b.;

Dr. Irma Randakevičienė. Bartuševičiai, vieni 1863 m. sukilimo Trakų apskrityje, organizatorių, skelbta „Voruta.lt“, 2019, https://www.voruta.lt/dr-irma-randakeviciene-bartuseviciai-vieni-1863-m-sukilimo-traku-apskrityje-organizatoriu/;

Birštono muziejaus pateikta informacija apie Adomą Bartuševičių, http://www.lsa.lt/kronika/index.php?lang=lt&gr=pagaltipa&id=832;

Jono Mendziblockio ir Valerijos Bartuševičiūtės santuokos metrikas (Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga, LVIA f. 604, ap. 20, b. 163); Vaitiekaus Mendziblockio krikšto metrikas (Nemajūnų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1866 m., LVIA f. 1044, ap. 1, b. 6), Samuelio Mendziblockio krikšto metrikas (Birštono bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1867 m., LVIA f. 1043, ap. 1, b. 3), Severino Mendziblockio krikšto metrikas (Birštono bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1870 m., LVIA f. 1043, ap. 1, b. 3), Eugenijos Mendziblockos krikšto metrikas (Birštono bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1872 m., LVIA f. 1043, ap. 1, b. 3), Sigizmundo Mendziblockio krikšto metrikas (Punios bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1882 m., LVIA f. 1442, ap. 1, b. 3), Adomo Mendziblockio krikšto metrikas (Punios bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1885 m., LVIA f. 1442, ap. 1, b. 3), Adomo Bartuševičiaus mirties metrikas (Nemajūnų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga, 1881 m., LVIA f. 1044, ap. 1, b. 4); Adomo Bartuševičiaus testamento kopija, saugoma asmeninėje straipsnio autorės giminės archyvo kolekcijoje bei Bartuševičiaus Adomo testamento bylos – LVIA fondas 447, apyrašas 10, byla Nr. 2097; taip pat fondas 448, apyrašas 2, byla Nr. 27693 (27643); 

Jiezno šv. Arkangelo Mykolo ir Jono krikštytojo bažnyčios metrikų knygos, Nemajūnų šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios metrikų knygos, Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios metrikų knygos, Vilniaus Bernardinų (Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios), šv. Dvasios ir Dominikonų bažnyčios, šv. Jonų bažnyčios, šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, Aušros Vartų bažnyčios (šv. Teresės bažnyčios), šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios, šv. Onos bažnyčios metrikų knygos (fondai 604, 669, 1508), skelbta e-pavelde ir saugoma Lietuvos valstybės istorijos archyve;

Svetainės allegro.pl archyve saugomi dailininko Adomo Men dziblockio dokumentai – https://archiwum.allegro.pl/oferta/adam-miedzyblocki-dokumenty-i-zdjecia-i7807200829.html.