Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus portretas. Nuotraukos autorius Janas Bulhakas 1910-1912, nuotraukos šaltinis http://bohusz-edu.artekst.pl/ 

Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt

Dailininkas Stanislovas Petras Bohušas-Sestšencevičius gimė Nemenčinėlės dvare prie Vilniaus 1869 m. lapkričio 26 d. bajoro, dvarininko Stanislovo Bogušo Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Abu tėvai buvo evangelikų reformatų tikėjimo, nors savo dukteris auklėjo kaip katalikes.

Gimtajame Nemenčinėlės dvare 1834 m. liepos 18 d. buvo gimęs ir Stanislovo tėvas taip pat vardu Stanislovas. Taigi, Nemenčinėlės dvare Sestšencevičiai išgyveno mažiausiai 35 metus iki dailininko gimimo. Dailininko senelis Stanislovas, kuris buvo kariškis ir turėjo majoro laipsnį bei buvo apdovanotas 4-o laipsnio Šv. Vladislovo ordinu, būdamas našliu 1832 m. gegužės 8 d. Paberžės bažnyčioje vedė vilnietę Rachelę Mejer (Majer), gimusią apie 1813 metus Andriaus Mejerio ir Konstancijos Prušinskaitės šeimoje. Maždaug nuo 1832 m. pavasario Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius aptinkamas Vilniaus evangelikų reformatų viešos komunijos parapijiečių  sąrašuose.

Paminėtina, jog Mejerių šeima, iš kurios kilo Sestšencevičiaus žmona, gali būti susijusi su Mejerių namu (dab. Šv. Mikalojaus g.), kurį Mejeriai įgijo 1790 metais, rekonstravo ir išpuošė, t.y. apjungė tris atskirus pastatus į vieną kompleksą, papildė lauko galerijomis, sienas išpuošė sienų tapyba. Namas yra išlikęs iki šių dienų ir įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą.

Dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus vaikystę galėjo praturtinti Nemenčinėlės dvaro apyvokos daiktai, išlikę dar nuo jo senelių laikų, nusistovėjusios šeimos tradicijos, relikvijos, įvairūs mieli dalykėliai, kurių būna gausu, kai kokiame nors name, dvare ar sodyboje nugyvena kelios tos pačios šeimos kartos.

Bohušų-Sestšencevičių protėviai žinomi nuo Vladislovo Jogailos laikų, į Lenkijos teritoriją jie atvyko iš Silezijos. Kasparas Nesieckis savo sudarytame herbyne mini Mikalojų Gotficz-Sestšencevičių, kunigaikščio Konrado seserėną. Mikalojus persikėlė į Lenkijos-LDK teritoriją ir pakeitė Gotficz vardą į Bohušo. Rašoma, jog Mikalojus mirė netoli Krokuvos 1478 metais. Mikalojaus sūnus Jonas Bohušas-Sestšencevičius pirko Obryno valdą prie Gardino. Šaltiniuose rašoma, jog Jonas Piotras Bohušas Sestšencevičius 1518 m., valdant karaliui Žygimantui I, netgi dalyvavo karališkoje delegacijoje pas popiežių. Jono sūnus Piotras dokumentuose pasirašydavo tiesiog kaip Obrynskis, jo įpėdiniai taip pat naudojosi šiuo titulu. Jis buvo drąsus ir išsilavinęs žmogus. Petro sūnus Bohušas šaltiniuose paminėtas apie 1562 metus. Bohušo sūnus Steponas buvo vedęs Kristiną Radgovką, žinoma, jog jis mirė 1635 metais.

Stepono sūnus Piotras Bohušas-Sestšencevičius buvo kelių dvarų Lydos apskrityje paveldėtojas, jis gimė 1580 metais, mirė 1658 m. balandžio 5 d. Buvo vedęs Zuzaną Petrusevičiūtę. Jo sūnus Piotras buvo vedęs Teklę Lanievską-Volkovną su kuria 1687 m. sausio 21 d. susilaukė sūnaus Jono (1687-1771). Šis būdamas kalvinistas ėjo Michnievskio seniūno pareigas ir buvo vedęs katalikę Korneliją Odincaitę (1698-1773). Jie susilaukė trijų sūnų.

Vyskupo Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus portretas. Nežinomas autorius, šaltinis europeana.eu bei vikipedija

Jų sūnus Stanislovas gimė 1731 m. rugsėjo 3 d. Zankų kaime stovėjusiame dvarelyje, Gardino vaivadijos Volkovisko paviete (dabartiniu metu – Gardino srities Svisločiaus rajonas). Buvo pakrikštytas Zabluduvo bažnyčioje (netoli Balstogės). Stanislovas turėjo dar du brolius ir mažiausiai penkias seseris, iš jų vyriausioji buvo Dorotė, sesuo Regina gimė 1737 m. kovo mėn., po jos – sesuo Elena, brolis Jonas Leonas gimė 1741 metais, po metų – sesuo Petronėlė Konstancija. Jau suaugęs Stanislovas savo dienoraštyje dažnai minėjo brolį Liudviką, jo testamente paminėta sesuo Anna Rykaševska. Taigi, būsimasis metropolitas gyveno gausioje šeimoje, persmelktoje protestantizmo dvasios ir išliko visą gyvenimą prie šeimos prisirišęs.

Po Stanislovo gimimo jo tėvai persikėlė gyventi į Trakų vaivadijoje stovėjusį „Bali“ dvarelį.  Vaikystėje Stanislovas labai sirgo, buvo silpnos sveikatos, ūgtelėjęs mokėsi Kalvinų bendruomenės mokykloje Kėdainiuose (gyveno ponios Haliburton pensione), vėliau tobulinosi Berlyno gimnazijoje, universitete Frankfurte prie Oderio ir kt. miestuose. 1751 m. grįžęs į gimtinę mokė Radvilų vaikus. Jo odę, skirtą kunigaikščio vardadieniui, Vilniuje buvo išspausdinę pranciškonai. Vėliau Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius išvyko į Varšuvą studijuoti teologijos. 1763 m. jis buvo įšventintas į kunigus, 1766 metais priimtas į Vilniaus katedros kapitulą, 1771 m. gavo prelato dekano pareigas.

Imperatorės Jekaterinos II potvarkiu įsteigus naują vyskupiją, Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius tapo pirmuoju Mogiliovo vyskupu, vėliau arkivyskupu. Po Jeronimo Stroinovskio mirties Sestšencevičius tapo Vilniaus vyskupu. Yra parašęs knygų, užsiėmė labdaringa veikla. Mirė vyskupas Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius 1826 metais Sankt-Peterburge. Dailininkui Stanislovui Bohušui – Sestšencevičiui jo bendravardis vyskupas buvo prosenelio brolis. Dailininko prosenelis Jonas Leonas, kaip minėta, gimė 1740 ar 1741 metų gruodžio 28 d. ir buvo jaunesnysis vyskupo brolis. Jis vedė Dorotę Noldyn, kuri pagal kilmę galėjo būti prancūzaitė.

Dailininko senelis Stanislovas buvo vyriausiasis Jono ir Dorotės Bohušų-Sestšencevičių sūnus. Jis gimė 1778 m. vasario 19 d. Kartu su dvejais metais jaunesniu broliu Jonu tarnavo kariuomenėje, turėjo majoro laipsnį ir buvo apdovanotas Šv. Stanislovo ordinu. Turėjo dvi seseris – Ameliją bei Kotryną.

Kaip minėta, senelis Stanislovas susituokė su Rachele iš Mejerių, su kuria Nemenčinės dvare 1834 m. liepos 18 d. susilaukė dailininko tėvo Stanislovo. Duktė Konstancija Martyna gimė 1833 m. sausio 31 d., jos krikštynose dalyvavo ir Florijonas Kotlubajus, filosofijos mokslų kandidatas. Sūnus Kazimieras tame pačiame Nemenčinėlės dvare gimė 1836 m. kovo 3 d., jo krikštatėviu tapo generolas-majoras Justinas Levandovskis. Apskritai, kaip matyti iš krikšto dokumentų, savo aplinkoje Stanislovas ir Rachelė Bohušai-Sestšencevičiai nevengdavo kariškių ir įvairių ordinų kavalierių.

Pulkininko žmona Marija Mejerienė tapo 1837 m. rugsėjo 9 d, Nemenčinėlės dvare gimusios Stanislovo ir Rachelės Bohušų-Sestšencevičių dukters Marijos Filomenos krikštamote. Krikštynose dalyvavo ir krikštamotės vyras pulkininkas Ignacijus Mejeris, kuris buvo Rachelės Sestšencevičienės giminaitis.

Dailininko senelis Stanislovas mirė 1842 m. sausio 28 d. Nemenčinėlės dvare ir buvo palaidotas Nemenčinės kapinėse.

Jo sūnums Stanislovui tuo metu buvo aštuoneri metai, Kazimierui – šešeri. Kaip matyti, likusi našle Rachelė Bohuš-Sestšencevičienė su vaikais Nemenčinėlės dvaro po vyro mirties neapleido, toliau čia gyveno. Nemenčinėlės dvarą suaugęs paveldėjo vyriausiasis sūnus Stanislovas, kuris vedė Konstanciją Volanaitę.

Kaip atrodė Nemenčinėlės dvaras šiek tiek galima spręsti iš šeimos nuotraukų, išspausdintų kataloge „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius 1869-1927“. Iš fotografijų matyti, jog dvarelio būta medinio su aukštais ir plačiais fasadiniais laiptais. Viso šiame dvarelyje gyvendami dailininko tėvai susilaukė vienuolikos vaikų.

Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus paveikslas. Priemiesčio vaikai (Badas Vilniuje), 1917.  Saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje

Pirmosios, tikėtina 1862-1864 m. laikotarpiu, gimė dvi dukterys Jadvyga ir Konstancija. Sūnus Vladislovas Stanislovas Jonas gimė 1866 m. spalio 11 d. Sūnus Boleslovas Mykolas Zenonas gimė 1868 m. liepos 10 d. Dailininkas Stanislovas Petras Bohušas- Sestšencevičius buvo penktuoju vaiku šeimoje, gimė 1869 m. lapkričio 11 d. Jo krikštatėviu tapo Adomas Zavadskis, krikšto motina – Mikalina Volanaitė.  Sūnus Zigmantas Mečislovas Feliksas gimė 1871 m. gegužės 19 d. Sūnus Steponas Liudvikas gimė 1872 m. gruodžio 2 d. Sūnus Mečislovas Aleksandras gimė 1875 m. vasario 15 d. Duktė Marija Julija gimė 1877 m. vasario 16 d. Deja, mergaitė mirė kūdikystėje  1877 m. birželio 22 d. ir buvo palaidota Nemenčinės kapinėse.  Sūnus Jonas Bogdanas gimė 1878 m. gruodžio 10 d. Jauniausiasis sūnus Kazimieras Povilas gimė 1883 m. birželio 30 d. Taigi, vyriausiąjį ir jauniausiąjį Bohušų-Sestšencevičių sūnus skyrė 17 metų. Auginti aštuonis berniukus Nemenčinės dvarelyje tėvams turėjo būti nelengva. Tačiau jie ko gero vos ne pamečiui buvo siunčiami mokytis.

Būsimasis dailininkas Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, kaip rašoma Jolantos Širkaitės knygoje „Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915“, anksti išaiškėjus jo gabumams, piešti mokėsi privačiai Mykolo Medardo Rudnickio dirbtuvėje Tilto gatvėje, po 1881 m. Vilniaus piešimo mokykloje, kuriai vadovavo Ivanas Trutnevas. Jo bendramoksliais buvo būsimieji tapytojai Juozapas Balzukevičius, Kosntantinas Gorskis, Jurgis Jodkovskis. Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus brolis Steponas, kuris buvo trejais metais jaunesnis už Stanislovą, 1886-1894 m. mokėsi Vilniaus realinės mokyklos komercijos skyriuje ir taip pat lankė Vilniaus piešimo mokyklą. Kiti Bohušų-Sestšencevičių sūnūs galimai baigė arba Vilniaus realinę mokyklą, arba Vilniaus gimnaziją.

Apie kai kuriuos jų žinios skurdžios. Pvz., nieko neteko aptikti apie Bohušų-Sestšencevičių jauniausiąjį sūnų Kazimierą Povilą. Brolių Stanislovo ir Zigmanto Bohušų-Sestšencevičių fotografija išspausdinta minėtame dailininko parodos kataloge. Dailininko vyriausiasis brolis Vladislovas buvo vedęs Sofiją Venslavovičiūtę ir gyveno Vilniuje. Jo duktė Marija Ona, gimusi 1899 m. balandžio 22 d. Glazerių name Didžiojoje gatvėje, suaugusi 1922 m. ištekėjo už Jozefo Przyluskio.

Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus paveikslas. Gatvė Vilniuje (Pigi virtuvė inteligentams), 1918. Privati kolekcija, paveikslas eksponuotas Vilniaus dailės galerijos surengtoje 2021 m. tapytojo paveikslų parodoje

Yra išlikusi žinia apie Stanislovo brolį Joną, kuris buvo gimęs 1878 metais. 1923 m. liepos 18 d. laikraščio „Dziennik Wilenski“ pirmame lape buvo patalpinta žinutė, jog Jonas Bohušas-Sestšencevičius mirė tų pačių metų liepos 16 d. ir buvo palaidotas evangelikų kapinėse. Nurodoma, jog šią žinutę pranešė šeima. Nugyveno Jonas 45 metus amžiaus.

Neteko rasti informacijos, kada Bohušai-Sestšencevičiai pardavė ar išsikėlė iš Kernavėlės dvaro. Jų tėvas Stanislovas mirė 1897 m. kovo 2 d., 9.00 val. ryto Vilniuje. Jo mirties įraše išminėti vaikai: Jadvyga, Konstancija, Vladislovas, Boleslovas, Stanislovas, Zigmantas, Steponas, Mečislovas, Jonas, Kazimieras. Gali būti, jog tuo metu Kernavėlės palivarkas vis dar priklausė Sestšencevičiams.

Dailininko brolio provaikaitis parodos kataloge mini, jog Stanislovui artimiausias buvo brolis Boleslovas, išsaugojęs keletą pasakojimų apie Stanislovą, perduodamų šeimoje iš kartos į kartą. Minima, jog brolis Boleslovas ketinęs išleisti tapytojo biografiją, tačiau antrasis pasaulinis karas šiuos planus sugriovęs.

Boleslovas Bohušas-Sestšencevičius, kuris buvo vieneriais metais vyresnis už Stanislovą, baigė kadetų mokyklą Polocke, po jos 1887 m. įstojo į Sankt Peterburgo artilerijos mokyklą. Ją baigęs mokėsi Carskoje Selo aukštojoje karininkų mokykloje. Baigęs mokslus ėjo įvairias pareigas imperijos kariuomenėje. 1917 m. Boleslovas Bohušas-Sestcencevičius įstojo į 1-ąjį lenkų kariuomenės korpusą, buvo paskirtas Minosvaidžių artilerijos pulko, kuris turėjo būti formuojamas Vitebske, vadu. Vėliau dirbo Lenkijos karo reikalų ministerijoje, jos departamentuose. Vėliau jam buvo suteiktas generolo laipsnis. Mirė 1940 m. sausio 22 d. Vilniuje ir buvo palaidotas neišlikusiose iki šių dienų evangelikų kapinėse. Tačiau nemažai metų jis gyveno su šeima Poznanėje, kur buvo priglaudęs pas save iš Vilniaus apie 1920 m. persikėlusį brolį Stanislovą.

Paminėtina ir tai, jog Stanislovas po Vilniaus piešimo mokyklos išvyko studijuoti tapybą į Sankt-Peterburgo imperatoriškąją dailės akademiją (1888-1894 m.). Sankt Peterburge tuo laikotarpiu gyveno ir mokėsi minėtas brolis Boleslovas. Galbūt studijos svetimame, tolimame mieste dar labiau suartino brolius. Mokėsi Stanislovas batalistų klasėje pas Bogdaną Vilevalde. Bendramokslis iš Vilniaus piešimo mokyklos Konstantinas Gorskis į Sankt Peterburgo dailės akademiją įstojo 1887 m. ir mokėsi iki 1889 m. Jis taip pat tapo Bogdano Vilevaldės mokiniu. Juozapas Balzukevičius taip pat prisijungė prie Bogdano Vilevalde mokinių ir mokėsi Sankt Peterburgo Dailės akademijoje 1887-1893 metais. Tarp Bogdano Vilevaldės mokinių buvo ir iš Vilniaus kilęs Antonis Kamienskis. Jurgis Jodkovskis įstojo į Sankt-Peterburgo dailės akademiją 1885 m. ir taip pat mokėsi pas Bogdaną Vilevalde.

Stanislovo brolis Steponas į Sankt-Peterburgo imperatoriškąją dailės akademiją įstojo šiek tiek vėliau – 1896 metais. Jis studijavo architektūrą. 1901 m. Steponui buvo suteiktas architekto vardas, 1903 m. jis grįžo į Vilnių, kuriame ir liko gyventi, dalyvavo įvairiuose komitetuose Vilniaus plėtros klausimais, 1899 m. sudalyvavo dailės parodoje Vilniuje, užsiėmė ir tapyba, projektavo pastatus. Mirė Steponas 1943 m. birželio 30 d., Vilniuje, palaidotas neišlikusiose evangelikų kapinėse.

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius baigęs Sankt-Peterburgo dailės akademiją 1894–1895 m. tobulinosi „Akadémie Julian“ Paryžiuje, vėliau Miunchene žymaus lenkų tapytojo, batalisto Józefo Brandto studijoje. Čia jis susipažino su mokytojo dukterimi Marija Kristina Brandt, kurią vedė 1899 m. birželio 8 d. Varšuvos Šv. Kryžiaus bažnyčioje. Jo santuokos liudytojais tapo brolis Boleslovas ir grafas Potockis. Jaunoji buvo gimusi Radomo apskrityje stovėjusiame dvarelyje kaip minėta, žinomo batalisto Juzefo Brandto ir Elenos Augustos Voicevhovskos, kilusios iš Lvovo, šeimoje.  Deja, jaunoji pora neilgai kartu tepagyveno. 1905 m. Stanislovas ir Marija Kristina Bohušai-Sestšencevičiai išsiskyrė. Tokios trumpos santuokos metu, žinoma, vaikų jie nesusilaukė.

Išsiskyrusi Marija Kristina Brandt ištekėjo už grafo Juozapo Tiškevičiaus, grafo Konstantino Benedikto Stanislovo Tiškevičiaus anūko. Grafas Konstantinas Tiškevičius buvo gimęs Lahoiske 1806 m. Pijaus Tiškevičiaus ir Augustos Pliaterytės šeimoje. Buvo baigęs Vilniaus gimnaziją, vėliau Vilniaus universitetą, vedęs visam laikui įsikūrė gimtajame Lahoiske. Jis buvo žymiojo Eustachijaus Tiškevičiaus brolis. Panašu, jog ištekėjusi už Tiškevičiaus Marija Kristina Brandt palikuonių taip pat nesusilaukė.

Tapytojas Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius daugiau niekada nevedė. Apie 1900 m. S. Bohušas-Sestšencevičius sugrįžo į tėvynę, nuo 1907 m. jis gyveno Vilniuje. Minėtame kataloge rašoma, jog Vilniuje dailininkas gyveno miesto centre, Vilniaus gatvėje, Grabovskos name; „jį dažnai galėjai sutikti pietaujantį „Brostolyje“ (dabar „Astorija“) ar nuolatinių svečių kompanijoje „Žoržo“ viešbučio restorane. Jis priklausė Vilniaus beau monde‘ui, bendravo su jo nariais, mėgusiais draugiją, humorą, turėjusiais aktorinių polinkių. Jų tarpe kilo idėja surengti kabaretą, kuriame patys vaidintų, – taip gimė spektaklis „Ach“, pirmą sykį parodytas 1908 m. sausio 5 d. Miesto salėje“.

Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus antkapis Vilniaus Rasų kapinėse

Kūrybines dirbtuves Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius buvo įsigijęs Vilniaus Bernardinų gatvėje. Straipsnio autorei teko apeiti visą Bernardinų g. 1 pastatą ir spėlioti, kuriose patalpose tos dirbtuvės buvo įrengtos. Tapytojo brolio Mečislovo provaikaitis rašė, jog būtent Bernardinų g. buvusiose tapytojo dirbtuvėse buvo sukurtas paveikslas „Badas Vilniuje“. Šiame paveiksle pavaizduoti trys berniukai, moteris ir šuo ant vienos Vilniaus kalvos. Už kalvos atsiskleidžia Vilniaus panorama. Tapytojo brolio Mečislovo provaikaitis mini, jog jo senelis Antonijus buvo prisiminęs, jog jis, jo brolis dvynys Česlovas bei pusbrolis Algirdas būdami vaikai pozavo šiam paveikslui minėtose dailininko dirbtuvėse.

Gyvendamas Vilniuje Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius dėstė Stepono Batoro universitete, turėjo profesoriaus vardą, dalyvavo Vilniaus dailės draugijos veikloje, dalyvavo daugybėje parodų tiek Vilniuje, tiek užsienyje.

Vilnių jis paliko apie 1920 metus, persikėlė gyventi į Poznanę pas brolį Boleslovą. Savo dirbtuves, įrengtas Bernardinų g. 1 pastate, perleido bendramoksliui tapytojui Jurgiui Jodkovskiui (straipsnio autorės prosenelio dėdei).

Dailininkas Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius mirė 1927 m. gegužės 24 d. Varšuvoje, buvo palaidotas Vilniuje, evangelikų kapinėse. Kapines panaikinus, dailininko antkapis buvo perkeltas į Vilniaus Rasų kapines.

Literatūros sąrašas:

Redaktorė Eliza Ptaszynska. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius 1869-1927. Suvalkų apskrities muziejus, 2021. ISBN 978-83-61494-74-4.

Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. ISBN 978-609-8231-07-6.

Sudarytoja Jolanta Širkaitė. Academie de Vilna. Parodos katalogas. Vilnius, 2017. ISBN 978-9955-8689-34.

Aleksandras Indriulaitis. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Vilniaus paveikslų galerijoje – S. Bohušo-Sestšencevičiaus paroda. Bernardinai.lt, 2021. https://www.bernardinai.lt/vilniaus-paveikslu-galerijoje-s-bohuso-sestsenceviciaus-paroda/

Kunigas Krzysztof Pożarski. ABP STANISŁAW SIESTRZENCEWICZ-BOHUSZ (1731-1826). https://krzysztofpozarski.com/bohusz-siestrzencewicz/

Kasper Niesiecki. Herbarz Polski, wyd. J.N. Bobrowicz, Lipsk 1839-1845. Bohusz Siestrzeńcewicz herbu Strzała (t. 2 p. 209-214).

Urszula Krol. Józef Brandt. Poeta stepowy, pod którego pędzlem czasy zamarłe zmartwychpowstają, 2019. https://niezlasztuka.net/o-sztuce/jozef-brandt-malarz-poeta-stepowy/

Bohušų -Sestšencevičių kilmės bylos, saugomos Lietuvos valstybės istorijos archyve, f. 391/4/2666 bei f. 391/4/2633.

Sestšencevičių-Bohušų krikšto metrikai Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios knygose, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 606, ap. 1, b. 242, 245-247. Tapytojo Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus krikšto metriko internetinė nuoroda: https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3QS7-89GQ-NS6P?cat=748883; tapytojo Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus santuokos metriko internetinė nuoroda: https://metryki.genealodzy.pl/metryka.php?ar=1&zs=0158d&sy=1899b&kt=2&plik=213.jpg#zoom=1&x=438&y=41

Mejerių namas Vilniuje – https://kvr.kpd.lt/KvrWcf/LabbisServiceKvr.svc/GetDocument/E2504D12-D106-4F42-A86B-A0BD10F3976B.