Nastazija Kariūkštytė. skriaudziai.lt nuotr.

Nastazija KAIRIŪKŠTYTĖ, Vilnius, www.voruta.lt

1920-1939 m. Vilniaus bei Seinų krašte lenkai  stengėsi sunaikinti lietuviškus šių etninių lietuvių žemių požymius – lietuviški vietovių pavadinimai buvo keičiami į lenkiškus, nyko ir lietuviškos pavardės.

1920-1939 m. lietuviai išgyveno sunkų okupacinį laikotarpį, pareikalavusį iš jų nemažai materialinių, fizinių bei dvasinių aukų. Dėl to šiuose kraštuose lietuvių mažėjo. Dalis jų, ypač silpnos tautinės savimonės, sulenkėjo, kiti, prieš jų valią, per gyventojų surašymus buvo įrašomi lenkais.

Lietuviai buvo lenkinami visose gyvenimo srityse. Tam buvo naudojamos ekonominės, administracinės, kultūrinės ir kitos priemonės. Aktyvi lietuvių polonizavimo talkininkė buvo Katalikų Bažnyčia. O dar ir šiandien bažnyčios tarnai šioje srityje imasi 1920-1929 m.  taikytų priemonių.

Priešindamiesi lenkinimui lietuviai steigė privačias mokyklas gimtąja kalba, leido bei platino lietuvišką spaudą ir kt. Tačiau bet kokią lietuviškumo apraišką lenkai slopino. Todėl nemažai lietuvių buvo nuolat persekiojami, baudžiami administracinėmis baudomis, tremiami Lenkijos gilumon bei  į nepriklausomą Lietuvą, kalinami. Buvo lietuvių, kurie patys bėgo į Lietuvą, norėdami išvengti kalėjimų ir net mirties bausmės. Tokie pabėgėliai, kuriuos galima pavadinti tremtiniais, buvo Marcelė Kubiliūtė, Vladas Šimkus, Vincas Uždavinys, Jonas Ziminskas ir daugelis kitų.

Iki šiol 1920-1939 m. Vilniaus krašto istorijoje yra neištyrinėtų dalykų. Vienas jų – apie tremtuosius iš Vilniaus bei Seinų kraštų bei atbėgusiuosius į nepriklausomą Lietuvą žmones.

Atbėgėliai į nepriklausomą Lietuvą bei ištremtieji paliko gimtinėje savo namus, turtą. Tad Lietuvoje jie patekdavo į sunkią materialinę būklę, nes nebuvo lengva surasti darbo, pradėti gyvenimą iš naujo. Tai vertė vilniečius burtis draugėn, kad galėtų padėti kitiems bei organizuoti tolimesnę kovą už sostinę Vilnių ir visą lenkų pavergtą kraštą. Viena pirmųjų vilniečių organizacijų buvo 1921 09 17 įkurtas Vilniaus krašto lietuviams remti komitetas, kuris nuo 1925 03 20 pasivadino vilniečių sąjunga. 1922 m. vasario mėnesį ištremtieji iš Vilniaus lietuviai įkūrė „33 tremtinių komitetą“, 1925 m. pr. buvo įregistruota vilniečių jaunimo organizacija „Vilniaus kelmas“, kuri vėliau pasivadino studentų korporacija „Vilnija“. Viena vėliausiai įsteigtų organizacijų buvo lenkų okupuoto Vilniaus politinių emigrantų sąjunga, kuri 1934 m., pageidaujant Lietuvos atitinkamoms valdžios įstaigoms, pakeitė pavadinimą į Lenkų okupuoto Vilniaus krašto krašto lietuvių sąjungą. Nėra žinoma, kas buvo šios sąjungos iniciatoriai. Tenka manyti, kad tai asmenys, kurie sudarė įstatus ir juos pasirašė – studentai Juozas Juršėnas, Eduardas Kanopka, buvęs Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijos mokinys Artimiejus Surinynas, tarnautojai  Juozas Valys ir Stepas Vyšniauskas.

1933 10 18 įvyko Lenkų okupuoto Vilniaus krašto politinių emigrantų sąjungos steigiamasis susirinkimas. Jame buvo išrinktas sąjungos vykdomasis organas – valdyba ir revizijos komisija. Valdyba buvo sudaryta iš 5 žmonių ir 2 kandidatų. Jie pareigomis pasiskirstė: pirmininkas Justinas Valys, vicepirmininkas Juozas Juršėnas, sekretorius Kazys Kardelis, iždininkas Eduardas Kanopka, knygininkas Jonas Cicėnas, kandidatai Vaclovas Kosciuška, Juozas Valys. 1934 04 29 visuotinio susirinkimo perrinktai valdybai vadovavo Kazys Vilutis.

Lenkų okupuoto Vilniaus krašto lietuvių sąjungos įstatuose parašyta, kad sąjungos tikslas – „suburti visus Vilniaus krašto lietuvius, gyvenančius nepriklausomoje Lietuvoje, sudaryti stiprią jėgą ir ieškoti būdų bei priemonių išvaduoti lenkų pavergtus lietuvius.“ Šiam tikslui įgyvendinti sąjunga siekė ne tik palaikyti ryšius tarp narių, bet ir su pavieniais, t. y. nepriklausančiais sąjungai Vilniaus krašto lietuviais.

Svarbią vietą sąjungos darbe turėjo užimti propagandinis darbas, naudojant tiek žodinę, tiek spausdintą informaciją.

Sąjungos nariais galėjo būti: a) asmenys, gimę arba gyvenę okupuotoje Lietuvoje ne trumpiau kaip 5 metus ir nusižengę lenkų įstatymams už lietuvių tautinę politinę veiklą; b) ištremtieji į nepriklausomą Lietuvą už tautinę, kultūrinę veiklą; c) politiniai kaliniai, pakeisti su lenkų kaliniais Lietuvoje.

Į sąjungą įstojo kelios dešimtys žmonių. 1934 m. jai priklausė 90 narių. Visi, išskyrus tik keletą asmenų, buvo Kauno miesto gyventojai.

Išspausdintame narių sąraše „Vorutos“ skaitytojai gal suras ir savo pavardę ir pasidalins prisiminimais apie Lenkų okupuoto Vilniaus krašto lietuvių sąjungą. Iki šiol apie sąjungos veiklą nepavyko rasti archyvinės bei kitos medžiagos, išskyrus 1935 m. kilusį sąjungai pavojų dėl jos egzistavimo. Priežastis – sąjungos valdybos pasirašyta sutartis su Martynu Savinskiu dėl platinimo paveikslo (vinjetės) „Mes be Vilniaus nenurimsim. Ei, pasauli!”. Nors sąjunga patyrė, kad pardavėjai ją apgaudinėja (neteisėtai rinko aukas) ir 1935 m. gegužės mėnesį sutartį nutraukė. Kauno apskrities viršininko  1935 07 04 nutarimu sąjunga buvo uždrausta. Apskundus šį nutarimą Kauno apygardos teismui, kuris 1935 10 25 Kauno apskrities viršininko nutarimą panaikino. Šis atvejis rodo, kad nepriklausomoje Lietuvoje reikėjo laikytis įstatymų.

Lenkų okupuoto Vilniaus krašto lietuvių sąjunga. 1934 metai

Aliukaitė Emilija

Aliukaitė Juzė

Ankėnas Juozas

Ausėjėnė Ona

Bernatavičius Jonas

Bernatavičienė Elena

Būrė Vladas

Babravičius Stasys

Brukstus Gubertas

Biekša Jonas

Bazys Antanas

Blaževičius Jonas

Česūnas Juozas

Česūnas Petras

Cibulskis Stepas

Čibiras Jeronimas

Čeplinskienė Elena

Čeponis Bernardas

Činčikas Vincas

Dareškevičiūtė Marė

Gaidamavičius Mikas

Grigas Simanas

Gylys Balys

Gaidelis Jonas

Garnevičius Pranas

Grigas Jonas

Gylys Albertas

Gaižutis Kazys

Juršėnas Juozas

Janutėnas Augustas

Jankauskas Antanas

Jelmokas Pranas

Kanopka Edvardas

Kardelis Kazys

Kunavičius Vaclas

Kardelis Vincas

Kanopka G.

Krasauskas Juozas

Kardelis Jonas

Linka Adomas

Lukšys Mikas

Losys Vladas

Liegus Juozas

Laurutėnas Adomas

Lukšytė Ona

Lietuvaitytė Aldona

Luncekaitė Anielė

Lapinskas Ernestas

Matlašaitis Antanas

Mažeika Juozas

Makaravičius Jonas

Morkūnas Antanas

Mickienė Jadvyga

Mackevičius Fabijonas

Medeišis Vytautas

Martinėnas Kazys

Misiūnaitė Anielė

Miliukevičius Aleksas

Miliauskas Petras

Navickas Jonas

Nacevičius Domas

Oginskas Stasys

Peičius Pranas

Perednius Leonas

Petrukevičius Stasys

Paulavičius Antanas

Ropytė Agnė

Raginis Adolfas

Ramanauskas Mikas

Rastenis Valentinas

Rapnikas Albinas

Svirskis Pranas

Surinienas Artimiejus

Stasionis Jonas

Strašinskas Vincas

Stasionis Domas

Saulevičius Tomas

Šeštobojus

Stundžia Juozas

Skvarčius Antanas

Šiaudinis Antanas

Vilutis Kazys

Volčackas Juozas

Valys Juozas

Višniauskas Stepas

Varnas Pranas

Venčius Juozas

Zacharas Vladas

Žuromskis Kazys

Žilionis Juozas

„Voruta“ 1997 m. rugpjūčio 23–31 d. Nr. 32 (314), p. 7