www.punskas.pl

Minėdami Punsko parapijos 420-ąsias įsteigimo metines, negalime užmiršti, kad jos iniciatorius, organizatorius ir fundatorius buvo Lyvo vėliavininkas, Merkinės, Lazdijų ir Seivų miškų valdytojas Stanislovas Zalivskis. Jis prie Punsko ežero pastatė bažnyčią ir pasistengė, kad karalius Žygimantas III ją įteisintų ir įsteigtų parapiją. Girininko rūpesčiu Žygimantas III Vaza parapijai išlaikyti suteikė dovanų ir privilegijų. Be abejo, Zalivskiui prašant karalius įrašęs, jog Punsko klebonas turi būti lietuvis arba lietuviškai kalbantis dvasininkas. Didikas padarė tai gerbdamas šio krašto gyventojus, kurių dauguma buvo lietuviai.

Tais laikais parapijos ir gyvenvietės šiame krašte buvo steigiamos ekonominiais ir religiniais (kova su reformacija) sumetimais. Tikėtina, kad Punsko atžvilgiu būta ir kitų priežasčių. Yra užuominų apie Zalivskio ligą. Galbūt, prašydamas Dievą sveikatos, jis pasirūpinęs bažnyčios statyba bei parapijos steigimu.

Istoriniuose šaltiniuose aptinkame, kad 1606 m. kovo 30 d. girininkas S. Zalivskis surengė trečiajame karaliaus Žygimanto III dokumente išvardytų žemių atmatavimą, ženklinimą bei valdų perdavimą klebonui. S. Zalivskis tuo metu buvo silpnos sveikatos, todėl darbus atlikti pavedė Trakų apskrities teismo vykdytojui Jurgiui Grigaraičiui Ivaškevičiui (Hrehorowicz Iwaszkiewicz) bei Feliksui Neviarovskiui (Niewiarowski), kuris po S. Zalivskio mirties tais pačiais 1606 m. pakeitęs jį poste.

 S. Zalivskio pastangomis Punske įkurta ir pirmoji mokykla. Ji minima 1600 m. karaliaus Žygimanto III dokumente. Taigi S. Zalivskis yra ir Punsko krašto švietimo pradininkas.

Nedaug turime žinių apie girininką S. Zalivskį. Mažai šia tema yra publikacijų, neką aptiksime ir internete. Punske nėra net kukliausios jam skirtos atminimo lentos, skulptūros, bareljefo ar jo vardu pavadintos gatvės. Šio krašto lietuviai, kuriuos jis taip gerbė, beveik jį užmiršo. Gal pats laikas pasirūpinti šio garbaus žmogaus atminimo įamžinimu?

***

Iš istorinių šaltinių žinome, kad 1606 metų kovo 1 dieną (13 dienų prieš karaliaus Žygimanto III Vazos trečiojo dokumento pasirašymo datą) jau garbaus amžiaus miškų valdytojas Stanislovas Zalivskis padarė naują užrašą Punsko bažnyčiai. Apie tai istorikė Vaida Kamuntavičienė rašo: „1606 m. kovo 1 d. S. Zalivskis Punsko bažnyčiai, jos klebonui Mykolui Ušinskiui ir būsimiesiems parapijos ganytojams papildomai užrašė 15 margų žemės Studencza kaime, kaip parapijos nuosavybę patvirtino tvenkinį su malūnu (1600 m. privilegijoje tik suteikta galimybė turėti malūną ir tvenkinį ant į Punsko ežerą įtekančio upeliuko, o 1606 m. jie jau realiai egzistavo), lanką šienauti tarp miškų prie Šešupės, savo paties lėšomis už klebonijos pastatė karčemą […].“ Toliau išvardintos ir kitos privilegijos, nurodytos trečiajame karaliaus Žygimanto dokumente.

S. Zalivskio 1606 03 01 užrašyme Punsko bažnyčiai pirmąkart minima Punsko klebono Mikalojaus Ušinskio pavardė. Galima daryti prielaidą, jog kun. Mikalojus Ušinskis buvo pirmasis Punsko dvasininkas. Istoriniai šaltiniai šį dvasininką mini 1595 m. gegužės 30 d. kaip Sakalinės (Sakalėnų) kleboną. Po to, kai buvo įsteigta Punsko parapija (1597 m. spalio 27 d.), jis galėjo atsikelti į Punską. Šis klebonas minimas 1606, 1609, 1613 metais.

Mikalojus Ušinskis mirė prieš 1630 metus nežinia kur. 1606 m. kovo 13 d. privilegijoje pakartotinai pabrėžiama, kad Punsko klebonu reikia skirti lietuvį arba mokantį lietuvių kalbą (idque nonnisi Lithuanum aut linguae Lithuanicae gnarum relinquimus).