Akad.prof.habil.dr.Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt

Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje oficialiai buvo vartojamas senasis istorinis tautovardis Gudija. Vietoj gudas pasakydavo ar parašydavo baltarusis tik retkarčiais, daugiausiai verčiant iš rusų kalbos. Okupacijos metais įsigalėjo Baltarusija, kilusi nusižiūrėjus į rusų tada vartotą žodį Belarusija, atsiradusį carinės imperijos laikais ir pabrėžiantį Rusiją vietoj senosios Rusios. Bet juk (Kijevo) Rusios valstybė ir mūsų laikų Rusija nėra tas pats, nors rusiškasis imperializmas ir stengiasi tarp jų dėti visiškos lygybės ženklą.

Tačiau sugriuvus Sovietų Sąjungai ir susikūrus nepriklausomai baltarusių (gudų) valstybei, ne tik baltarusiai, bet ir rusai atsisakė istoriškai ydingo termino Belarusija ir įsivedė dabar oficialiai vartojamą Belarusj (Respublika Belarusj) su antruoju dėmeniu Rusj „Rusia“ (ne Rusija!). Seniau vartota Belarusija pasitaiko retai, paprastai pasakoma tik iš įpratimo.

Betgi Lietuvoje pavadinimas Baltarusija ir toliau tebevartojamas, jo atkakliai laikomasi, nežiūrint to, kad taip darydami įžeidžiame kaimynų tautą. Elgdamiesi taip palaikome carinį imperialistinį mąstymą, lyg būtume rusiškesni už pačius rusus, atsisakiusius Belarusijos. Mums dabar jau oficialiai vartoti Baltarusijos pavadinimą darosi netgi nepadoru, lyg šaipytumės iš kaimynų. Teks anksčiau ar vėliau nuo to atprasti. Niekur nedingsi.

Taigi atėjo laikas pagalvoti, kaip reikėtų lietuviškai išreikšti slavišką oficialųjį valstybės pavadinimą Belarusj. Juk tai Baltoji Rusia, bet šalį vadinti dviem žodžiais nėra paranku. Todėl galėtume vartoti sudurtinį žodį Baltarusia. Kadangi moteriškosios giminės dvikamieniai daiktavardžiai vietoj galūnės -a paprastai gauna -ė (plg. balta + giria = baltagirė), tai galėtų būti ir forma Baltarusė. O gal vartoti sutrauktines formas (be jungiamojo balsio a) Baltrusia, Baltrusė, plg. baltgiria, baltgirė. Kuri iš šių formų yra tinkamiausia ir kaip ją kirčiuoti, turėtų pasvarstyti ir nuspręsti Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Žinoma, galėtume grįžti ir prie senojo pavadinimo Gudija, ypač kad taip iki šiol plačiai tebedaroma tarmėse, neretai pasitaiko ir raštuose.

Voruta. – 2009, bir. 20, nr. 12 (678), p. 6