Jurgio Jodkovskio portretas iš Vrublevskių bibliotekos fondų

Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt

Jurgis Jodkovskis gimė 1862 m. balandžio 23 d. Kisieliškių dvare, stovėjusiame už kelių kilometrų nuo Jiezno dvarininkų Ievos Tamošiūnaitės ir Leono Jurgio Jodkovskių šeimoje. Be Jurgio dvare augo vyresnėlė sesuo Teresė bei brolis Gabrielis. Seserys Antanina ir Melanija, tikėtina, buvo auklėjamos Vilniuje. 1867 m. Kisieliškių dvare gimė Jurgio brolis Flavijanas Kazimieras, po metų dvi jaunėlės seserys – Kamelija ir Jadvyga Stanislava.

Ūgtelėjęs berniukas buvo išleistas mokytis į Vilniaus realinę mokyklą bei vėliau į Ivano Trutnevo vadovaujamą Vilniaus piešimo mokyklą. Jurgio tėvui Leonui Jurgiui Jodkovskiui tuomet priklausė namas, stovėjęs šv. Jurgio gatvėje (maždaug dabartinio Vilniaus centrinio pašto vietoje), dėl to jau suaugęs dailininkas jautė sentimentus būtent Gedimino prospektui ir čia stengėsi nuomotis gyvenamąsias vietas.

Piešimo mokykla buvo atidaryta 1866 m. gruodžio 6 d. Vilniaus gimnazijos patalpose (įėjimas iš Pilies g.), tuomet jau uždaryto Vilniaus universiteto pastate. Vaikai buvo priimami mokytis nuo 12 metų, mokslas buvo nemokamas. Pagal Jolantos Širkaitės (J.Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915) duomenis, Jurgis Jodkovskis Vilniaus piešimo mokyklą lankė 1883-1885 metais.

Tuo metu Vilniaus piešimo mokykloje mokėsi būsimieji dailininkai Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, Konstantinas Gorskis, Juozapas Balzukevičius, Antonis Piotrovskis ir kt.

Stanislovas Bohušas Sestšencevičius, kilęs iš Nemenčinėlės dvaro greta Verkių, Vilniaus piešimo mokykloje mokėsi po 1881 metų, Konstantinas Gorskis apie 1880 m. atvyko į minėtą mokyklą iš Kazimieravos dvaro, stovėjusio netoli Kauno ir mokėsi čia maždaug iki 1886 m. Maždaug tuo pačių metu Piešimo mokyklą lankė ir gimęs Vilniuje Juozapas Balzukevičius. Apie 1884 m. Piešimo mokykloje tarp moksleivių buvo ir Antonis Piotrovskis.

Jurgio Jodkovskio nutapytas peizažas (šaltinis – Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018, p. 199.

1930 m. sausio 11 skelbtame “Dziennik Wilenski” straipsnyje apie Jurgį Jodkovskį rašoma, jog jau Vilniaus piešimo mokykloje išryškėjo dailininko talentas, tapant ar piešiant Vilniaus bažnyčias, dvarelius. Deja, iki šių dienų išlikę tik nedaug piešinių.

Jurgiui Jodkovskiui pradėjus lankyti Vilniaus piešimo mokyklą, jo tėvas Leonas Jurgis Jodkovskis jau buvo miręs ir palaidotas Bernardinų kapinėse. Vilniuje gyveno Jurgio motina Ieva, brolis Flavijanas, seserys Melanija, Kamelija ir Jadvyga. Sesuo Antanina su vyru Stanislovu Poznanskiu dar nebuvo grįžę iš Sibiro tremties. 1882 m. į Lietuvą buvo sugrįžęs Jurgio pusbrolis medicinos mokslų daktaras Vaclovas Bartuševičius, kuris vertėsi medicinos praktika, tiek Nemajūnuose, Jiezne, Birštone, tiek ir Vilniuje. Ko, gero jis irgi buvo ramstis jaunajam tapytojui, tuo labiau, jog palaikė bičiulystę su dailininku Nikodemu Silvanavičiumi. Žinoma, Jurgį palaikė ir rėmė ir motina Ieva, kuriai testamentu vyras, Jurgio tėvas, pavedė išauklėti ir užauginti jų vaikus.

Jurgiui bebaigiant Vilniaus piešimo mokyklą, 1885 metais Vilniaus šv. Dvasios ir Dominikonų bažnyčioje už bajoro Dominyko Žemaitėlio ištekėjo jo sesuo Melanija Jodkovskytė, vėliau, senatvėje, tapusi Jurgio ramsčiu. Žemaitėliai gyveno Pylimo gatvės Nr. 9 name ir vertėsi vaistininkyste, gali būti, jog turėjo ir savo vaistinę.

Su kuo konkrečiai Jurgis Jodkovskis daugiausiai bičiuliavosi iš bendramokslių, sunku pasakyti, tačiau pvz., 1905 m. lankydamasis Lomžoje jis siuntė į Vilnių dailininkui Juozapui Balzukevičiui atvirutę su Lomžos Turgaus gatvės vaizdu įvardindamas bičiulį ir kolegą “prakilniuoju Juozapo Balzukevičiumi”. Galbūt per daug mandagiai kreipdamiesi vienas į kitą dailininkai šiek tiek ironizavo, o gal buvo toks bendravimo būdas.

Didelį Jurgio Jodkovskio aliejinį portretą yra nutapęs jo bendramokslis Antonis Piotrovskis. Apie Antonį Piotrovskį kaip vieną geriausių mokinių buvo atsiliepęs ir akademikas Ivanas Trutnevas. Nuo 1887 m. Antonis Piotrovskis Vilniuje tapė provoslavų seminarijos rektorių, archimandritų portretus. Yra nutapęs archimandrito Josifo Drozdovo portretą.

Baigęs piešimo mokyklą laisvojo klausytojo teisėmis Jurgis Jodkovskis nuo 1885 m. studijavo tapybą Sankt Peterburgo dailės akademijoje. Studijų metais buvo apdovanotas mažuoju sidabro medaliu. J.Širkaitė rašo, jog J.Jodkovskis 1890 m. paliko akademiją savo noru ir grįžo į Lietuvą. “Dziennik Wilenski” straipsnyje, parašytame Lucjano Uziemblos, nurodoma, jog Jurgis Jodkovskis Sankt Peterburgo dailės akademiją baigė su pagyrimu.

Sankt Peterburgo dailės akademijoje tapybą Jurgis Jodkovskis studijavo pas batalistą Bogdaną Vilevalde (rus. Богдан Павлович Виллевальде). Galbūt norą tapyti batalines mūšių scenas paskatino dar vaikystėje Jurgio išgirsti pasakojimai apie 1831 m. ir 1863 m. sukilimų mūšius, nes tėvas, jo pusbroliai, jo vyresniosios sesers vyras, puseserė, taip pat dėdė buvo sukilimų dalyviai. Be to, ir Jurgio Jodkovskio pusbrolis Adomas Dominykas Bartuševičius, žinomas XIX a. Lvovo knygų leidėjas, slapyvardžiu Zadora, buvo aprašęs 1863 m. sukilime įvykusį Polimšos mūšį, kuriame pats dalyvavo.

Dailininkas Konstantinas Gorskis į Sankt Peterburgo dailės akademiją įstojo 1887 m. ir mokėsi iki 1889 m. Jis taip pat tapo Bogdano Vilevaldės mokiniu. Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius pas Bogdaną Vilevalde minėtoje Dailės akademijoje mokėsi 1888-1894 metais, Juozapas Balzukevičius taip pat prisijungė prie Bogdano Vilevalde mokinių ir mokėsi Sankt Peterburgo Dailės akademijoje 1887-1893 metais. Tarp Bogdano Vilevaldės mokinių buvo ir iš Vilniaus kilęs Antonis Kamienskis. Taigi, egzistavo tam tikra Bogdano Vilevaldės mokinių sekcija, kuriai priklausė ir Jurgis Jodkovskis. Be to, kaip minėta, jie visi tuo pačiu metu mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. Todėl galima daryti prielaidą, jog jaunieji Vilniaus dailininkai buvo susibičiuliavę.

Jurgis Jodkovskis yra nutapęs batalines kompozicijas “Veda belaisvius”, “Kariuomenė miestelyje”, tačiau jau studijų pabaigoje daugiausiai tapė peizažus. Po studijų apie 1890 m. jis sugrįžo gyventi į Vilnių. Kai kuriuose šaltiniuose rašoma, jog gyveno ir Kuršėnuose.  Grįžęs į Vilnių J.Jodkovskis priklausė Ivano Rybakovo vadovaujamam dailės būreliui, buvo išrinktas į būrelio komitetą. Tam pačiam būreliui priklausė ir Juozapas Balzukevičius, akvarelistas Stanislovas Filibertas Fleris.

Jurgio Jodkovskio nutapytas Ivano Trutnevo portretas (šaltinis – Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018, p. 200.

1902 ir 1903 m. Jurgis Jodkovskis dalyvavo Dailės būrelio surengtose parodose. Kaip rašoma, Dominikonų gatvėje, Vilniuje,  1902 m. vasario 17 d. įvyko Vilniaus dailės būrelio paroda. Nurodoma, jog šioje parodoje dalyvavo Ivanas Trutnevas, L. Antokolskis, J. Balzukevičius, J. Jodkovskis, V. Slendzinskis, rusų dailininkai, priklausę peredvižnikams. J. Jodkovskis parodoje pristatė batalinę tapybą. Panaši paroda buvo surengta ir 1903 m. vasario mėn. Petraškevičiaus namuose, Didžiojoje gatvėje. Greta vietinių dailininkų I.Trutnevo, I. Rybakovo, J.Jodkovskio, I.Kuznecovo, darbus pristatė Vilniuje gyvenęs batalinio žanro tapytojas A.Popovas, peizažistas L.Burgardtas.

Jurgio Jodkovskio motina Ieva buvo mirusi 1899 metais Kisieliškių dvare, į kurį sugrįžo iš Vilniaus praleisti paskutines savo gyvenimo dienas, t.y. į jos vaikystės vietas. Po jos mirties Jurgiui Jodkovskiui atiteko Kisieliškių dvaro rūpesčiai. Dvarą jam perleido broliai ir seserys. Jurgis po truputį išpardavinėjo dvaro žemes, vėliau pardavė ir patį dvarą. Iš jo sandorių matyti, jog 1901-1905 m. periodu Vilniuje jis gyveno Jelenskių name, stovėjusiame Gedimino prospekte.

Apie 1899 m. Vilniaus piešimo mokykloje mokėsi ūgtelėjęs Jurgio Judkovskio pusseserės Valerijos sūnus Adomas Miendziblockis. Ko gero Jurgis kažkiek galėjo įtakoti jaunojo tapytojo pasaulėžiūrą ar kūrybą, nes vėliau jie abu atsidūrė Sakartvele.

Būtent, apie 1908 m. Jurgis Jodkovskis išvyko į Kaukazą, dirbo geležinkelio žinybose Tiflisyje, Piatigorske, Kutaisyje. Išgyveno tuose kraštuose apie 11 metų. Aplankė Italiją ir Paryžių. Yra išlikusių labai nedaug jo nutapytų Kaukazo ir Italijos peizažų. Adomas Miendziblockis į Kaukazą išvyko apie 1914 metus. Abu dailininkai ten išgyveno iki 1919 metų.

1919 m. Jurgis Jodkovskis sugrįžo į Vilnių. Čia jis iš buvusio savo bendramokslio profesoriaus Stanislovo Bohušo Sestšencevičiaus perėmė šio įrengtas kūrybines dirbtuves, buvusias Bernardinų g. 1. Tikėtina, jog tuo pačiu adresu Jurgis Jodkovskis ir gyveno. Maždaug nuo 1922 m. Jurgį Jodkovskį ištiko paralyžius (gali būti dėl insulto), jis nebevaldė dešiniosios rankos, todėl, matomai, nebegalėjo tapyti. Tuo metu Jurgiui padėdavo jo sesuo Melanija Jodkovskytė Žemaitelienė, kurios tiek vaikai, tiek vyras jau buvo mirę. Ji ko gero taip pat buvo apsistojusi Jurgio Jodkovskio bute, Bernardinų g. 1.

Jurgis Jodkovskis mirė 1929 m. lapkričio 15 d. Bernardinų g. 1, Vilniuje, ir buvo palaidotas į bendrą kapą su seserimi Jadvyga, sesers Melanijos šeima, šalia Adomo Miendziblockio motinos Valerijos Miendziblockos. Jurgio tėvas Leonas Jurgis Jodkovskis, jo broliai Flavijanas ir Gabrielis, sesers dukrytė Ancia Poznanzka, teta Viktorija Jodkovskytė Bočkovska, tetos sūnus Vincentas Bočkovskis, dėdė Justinas Vnorovskis palaidoti per keletą žingsnių toliau. Šalia ilsisi ir profesoriaus Konstantino Porcijankos šeima, netoliese palaidoti Kanutas ir Boleslovas Ruseckai.

Jurgio Jodkovskio paveikslas “D’Anzio prieplauka”, 1887 (šaltinis – Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018, p. 200.

Minėtame “Dziennik Wilenski” straipsnyje nurodyta, jog po dailininko Jurgio Jodkovskio mirties jo nutapytų peizažų, ypač kai su artimaisiais lankėsi Palangoje, Pabradėje, prie Žemenos, Birštone, buvo galima pamatyti pas jo seserį Melaniją Žemaitėlienę. Ten pat buvo ir didelis, jau minėtas A.Piotrovskio nutapytas aliejinis Jurgio Jodkovskio portretas. Deja, visi šiek paveikslai yra dingę.

Jurgio Jodkovskio sesuo Melanija Žemaitėlienė vėliau apsigyveno Literatų g. Nr. 11-14, t.y. tame name, kuriame gyveno ir Vladas Drėma. Viena, iš prielaidų, jog besikraustydama į Literatų gatvę, ji galėjo brolio paveikslus išparduoti arba dalį jų galėjo į Lenkiją išsivežti jaunesnė sesuo Kamelija Staševska. Melanija Žemaitėlienė mirė per II pasaulinį karą, ją 1943 m. Bernardinų kapinėse palaidojo kaimynas Semaška. Reiškia, Vilniuje tuo metu artimųjų nebebuvo likusių.

Jurgio Jodkovskio darbai buvo eksponuojami „Académie de Vilna – Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“ parodoje, vykusioje 2017 metais.

Dalis išlikusių dailininko Jurgio Jodkovskio piešinių ir peizažų saugomi Lietuvos dailės muziejuje bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje.

Naudotos literatūros sąrašas

Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018.

Sudarytoja Jolanta Širkaitė. Academie de Vilna. Parodos katalogas. Vilnius, 2017.

Girininkienė Vida. Vilniaus Bernardinų kapinės, 1994.

Klajūmienė Dalia. Vilniaus gyvenamųjų namų interjerų dekoro elementai. Nuo klasicizmo iki moderno/ Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015.

Laima Laučkaitė. Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje. Vilnius: Baltos lankos, 2002.

Dr. Irma Randakevičienė. Trakų Jodkovskiai, 2018. Skelbta: Voruta.lt: https://www.voruta.lt/dr-irma-randakeviciene-traku-jodkovskiai/

Lucjonas Uzembla. ”O Zapomnianym artyscie malarzu wilenskim”, 1930 m. sausio 11 d. ”Dziennik Wilenski”. Skelbta: http://elibrary.mab.lt/bitstream/handle/1/23421/65033m1930n8.pdf?sequence=58&isAllowed=y

Nowy Rynek w Łomży – najstarsza pocztówka w zbiorach Biblioteki Uniwersyteckiej, skelbta: http://egzemplarznieobowiazkowy.blogspot.com/2019/11/nowy-rynek-w-omzy-najstarsza-pocztowka.html