Seimo kanceliarijos nuotrauka. Aut. Ilona Šilenkova

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka surengė antrąją Baltarusijos ir Lietuvos istorikų, politikų, visuomeninių organizacijų atstovų apskritojo stalo diskusiją „Litvinizmas: kilmė, įtaka ir iššūkiai baltarusių ir lietuvių santykiams“ apie dviejų šalių istoriją ir atminties politiką. Diskusijoje buvo keliama istorijos ir istorinės atminties problematika dviejų tautų – Lietuvos ir Baltarusijos – sąveikoje, įskaitant radikalių ir faktais nepagrįstų praeities interpretacijų prevenciją.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata pristatydamas diskusiją atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje gali pasilikti didžioji dalis baltarusių imigrantų, todėl mums svarbu išnagrinėti litvinizmą per tapatybės ir ideologijos prizmes. „Mes galvojame, kad tiek 60 tūkst. baltarusių, tiek daugiau nei 70 tūkst. ukrainiečių daugiau mažiau gali likti Lietuvoje, ir tada mes kalbame apie juos kaip apie bendrapiliečius. Susiduriame su litvinizmu, kurį mes suprantame kaip tam tikrą tapatybės ženklą, ir kartais tie litvinizmo pasireiškimai mums atrodo gana keisti, pradedant nuo to, kad tai dažnai suprantama kaip Lukašenkos režimo ideologija“, – teigė R. Lopata.

Baltarusių istorikas dr. Aleksandras Biely pastebėjo, kad radikalaus litvinizmo šalininkų gali būti kelios dešimtys, tačiau girdinčių tokią ideologiją gali būti gerokai daugiau. „Jeigu šiandien paklausim vidutinio statistinio baltarusio, ką jis galvoja apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriją ir Vilnių, jis taip ir pasakys (kad Vilnius yra baltarusių miestas – aut.). Tokių žmonių, kurie aktyviai sėdi įvairiuose interneto forumuose, yra keletas dešimčių. Tačiau pasyvių, kurie girdi tokią ideologiją, yra kur kas daugiau“, – pabrėžė istorikas.

Politinio tyrimo instituto „Politinė sfera“ direktorius dr. Andrejus Kazakevičius siūlė atskirti radikalųjį litvinizmą nuo bendro baltarusių identiteto suvokimo: „Reikia terminologiškai atskirti šias sąvokas. Litvinizmas ar radikali versija, ar istorinis revizionizmas, kuris nesiremia faktais, dažnai remiasi mitais, istoriniu falsifikavimu – tai viena. O kita, kad bendras baltarusių identiteto suvokimas, iš vienos pusės, niekaip negrasina Lietuvai.“

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros docentas dr. Aurimas Švedas pastebi, kad litvinizmas nėra istorijos problema, tačiau tokia gali tapti, jeigu LDK istorijos reinterpretacijai būtų panaudotas rusiškasis naratyvas. „Litvinizmas nėra istorinis, arba istorijos mokslo griežtąja prasme, klausimas arba problema. Tačiau jis gali virsti problema, jeigu LDK istorijos reinterpretacijai, panaudojimui informaciniame kare, negeranoriškai užsienio politikai būtų įdarbintas tas rusiškasis, imperinis, postsovietinis, postmodernus, putiniškas naratyvas“, – svarstė A. Švedas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas dr. Vytis Jurkonis pažymėjo, kad LDK faktorius Baltarusijoje gali konkuruoti su Rusijos faktoriumi. „Tezė yra labai paprasta: kuo daugiau LDK Baltarusijoje, tuo yra mažiau Kremliaus. Taip buvo prieš 10 metų, taip buvo prieš 5 metus. Šiandien klausimas, ar ta LDK istorija nėra „prichvatizuojama“, – teigė V. Jurkonis.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Alfredas Bumblauskas siūlė ir toliau vystyti dialogą tarp baltarusių ir lietuvių, siekiant parašyti bendrą istoriją: „R. Kamuntavičius sako, kad neįmanoma parašyti bendros istorijos. Aš galvočiau, kad įmanoma, tik reikia dialogiškai viską daryti. Bet reikia, kad būtų laiko daug ilgai ir gražiai diskutuoti.“

Diskusijoje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi: Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. R. Lopata, istorikas dr. Aleksandras Biely, politinio tyrimo instituto „Politinė sfera“ direktorius dr. Andrejus Kazakevičius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros docentas, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas ryšiams su užsieniu ir komunikacija dr. Aurimas Švedas, Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas dr. Vytis Jurkonis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Alfredas Bumblauskas.

Renginį moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. R. Lopata.

Seimo Ateities komiteto pranešimas