Palangos savivaldybės nuotr.

www.voruta.lt

Palangos simbolis – Kurhauzas – jau neturkus atsivers visu savo grožiu. Medinę šio kultūros paveldo objekto dalį restauruojantys specialistai teigia, jog, esant finansavimui, pastato išorė baigta tvarkyti būtų jau iki šv. Velykų, vidaus darbai baigti taip pat galėtų būti dar šiais metais.

Medinė Kurhauzo dalis restauruoti pradėta pernai birželį. Per trumpą laiką, vos pusmetį, patyrę specialistai – bendrovės „Pamario restauratorius“ atstovai – atkūrė medinės Kurhauzo dalies išorę, pastatą papuošė dailūs mediniai raižiniai. Šiuo metu restauratoriai darbuojasi ties langų apdaila – medinėmis palangėmis bei dekoratyviniais apvadais, taip pat triūsia  ties vakarinėje pastato dalyje esančiu mūriniu priestatu – jau užakyti šio priestato langai, jų montavimo darbai, planuojama, bus baigti kovą.

Tuo pačiu metu darbai „verda“ ir medinės Kurhauzo dalies viduje. Teatro salėje daroma pakyla, vyksta tinkavimo darbai, prie pastato lubų ir sienų tvirtinamas gipsas. Klojamos ir komunikacijos – jau pakloti vidaus ir lauko nuotekų tinklai, vedžiojama vėdinimo sistema, elektros instaliacija, signalizacija. Kasdien medinėje Kurhauzo dalyje darbuojasi per dešimt žmonių.

Paklaustas, kokie darbai, restauruojant medinę Kurhauzo dalį, pareikalavo daugiausiai kruopštumo, bendrovės „Pamario restauratorius“ atstovas Algimantas Zokaitis paminėjo pastato fasadą puošiančias medines lentas – jos yra nestandartinės, imituojančios plytų mūrą. „Reikėjo rankiniu būdu jas suraižyti, padaryti plytų imitaciją. Kad išgautume norimą efektą, dirbti reikėjo milimetrų tikslumu. Tas pats pasakytina ir apie šiaurinio korpuso fasado kampus puošiančias lentas – kiekvieną iš jų restauratoriai taip pat turėjo „pačiupinėti“. O tai, kaip žinia, užtrunka“, – sakė bendrovės „Pamario restauratorius“ atstovas.

Kruopštaus restauratorių rankų darbo pareikalavo ir kitos Kurhauzo medinės dalies detalės, pavyzdžiui, fasadą puošiantys raižiniai. Tačiau, pasak A. Zokaičio, ties jais daugiausiai užtrukta, kol buvo pasigaminti šablonai, o tuomet darbas jau ėjosi sparčiau. „Centrinės dalies fasadą puošiančios kolonos taip pat pareikalavo nemažai restauratorių kruopštumo, tačiau analogiškas kolonas rengėme restauruodami mūrinę Kurhauzo dalį, tad jau turėjome jų pavyzdį, todėl dirbti buvo lengviau. Be abejonės, dirbant tam tikrų sunkumų iškyla, bet jie – malonūs. Kai dirbi iš širdies, viskas einasi lengviau“, – kalbėjo A. Zokaitis.

Ne tik palangiškiai žino, jog Kurhauzas – pastatas, nuo kurio Palanga pradėjo vystytis kaip kurortas. Daugelis vyresnės kartos atstovų dar puikiai atsimena šiame kurorto simbolyje vykusias veiklas, tad jaučia nostalgiją Kurhauzui. Todėl restauratorių nestebina, kad praeivių susidomėjimas šiuo restauruojamu pastatu – didelis. „Neretai žmonės pro tvorą, vartus pasižiūri, kaip vyksta darbai. Nieko keista – penkiolika metų visi buvo įpratę šioje vietoje matyti griuvėsius ir juos juosiančią tvorą, o dabar jau stovi pastatas. Palangiškiams patinka spartus Kurhauzo medinės dalies restauravimo tempas“, – sakė bendrovės „Pamario restauratorius“ atstovas.

Restauruota medinė Kurhauzo dalis, kaip ir mūrinė, bus perduota kultūros bendruomenei – pagal parengtą Kurhauzo pritaikymo kultūrinei veiklai projektą, čia atsiras naujų erdvių tiek renginiams, tiek ir meno kolektyvų repeticijoms.

Medinės Kurhauzo dalies patalpų plotas – apie 700 kv. m. Pirmame aukšte bus įrengta teatrui pritaikyta amfiteatrinė salė, taip pat – puošni renginiams skirta salė, kurioje bus atkurtas grafų Tiškevičių laikmečio interjeras, bei pagalbinės patalpos, artistų persirengimo kambariai. Antrame medinės pastato dalies aukšte bus įrengtos dvi salės, jas numatyta skirti Palangos kultūros ir jaunimo centro meno kolektyvų repeticijoms.

Pasak restauratorių, jei darbų finansavimas bus užtikrintas, Kurhauzas duris visuomenei atverti galėtų dar šiais metais, ir šis įvykis galėtų tapti puiki kalėdinė dovana palangiškiams ir kurorto svečiams.

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pabrėžė, jog Kurhauzo restauracijos pabaigos  palangiškiai laukia su nekantrumu. „Todėl labai svarbu, kad kurorto simboliu vadinamas Kurhauzas duris ne tik kultūros bendruomenei, bet ir visai visuomenei atvertų dar šiais metais“, – sakė Š. Vaitkus.