Gabrielė Krulytė,  Milana Milevskaja, Nerijus Matonis, XFM radijas

Garso įrašas:  https://soundcloud.com/xfmlt/jaunimo-kodas-depresija-jauno-zmogaus-gyvenime-2023-03-06?in=xfmlt/sets/jaunimo-kodas

Kasmet Lietuvoje depresija yra diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančio gyventojų. Jaunimas bei krikščionys – ne išimtis. Todėl svarbu pastebėti depresijos požymius kiek įmanoma anksčiau, o kaip tai padaryti ir apie depresijos sprendimo būdus pasidalino sveikatos psichologijos magistro studentė Judita Sajauskaitė, kurią XFM radijo laidoje ,,Jaunimo kodas“ kalbino vedėjas Nerijus Matonis.

Ar pati savo gyvenime esi susidūrusi su depresija?

Kas mane pažįsta, esu pakankamai pozityvus žmogus, bet tai nereiškia, kad depresija negali užklupti pozityvių asmenų. Ačiū Dievui, man neteko susidurti su gilia depresija, bet paskutiniu metu turėjau tokį pirmą gilesnį liūdesio epizodą, kuris nebuvo susijęs su gedulu ir truko, kaip man, gana ilgai.

Kas yra depresija ir kuo ji skiriasi nuo liūdesio?

Galima pradėti nuo to, jog depresija yra liga. Depresijai diagnozuoti reikia atitikti bent kelis kriterijus, kurių turi būti tam tikras skaičius. Vienas iš simptomų yra depresinė nuotaika, taip pat prarastas susidomėjimas hobiais, veiklomis, miego sutrikimai, pakitęs kūno svoris, lėtumas, nuovargis, kaltės ir nevisavertiškumo jausmas, sumažėjęs dėmesio valdymas bei mintys apie mirtį arba savižudybę. Kalbant apie skirtumus tarp depresijos ir liūdesio, tai liūdesys yra normalus atsakas į tam tikrus gyvenimo įvykius ir gali trukti ilgai, tačiau jis ateina ir po truputį praeina, nėra toks intensyvus ir su aiškesniu trigeriu nei depresija. Taip pat depresija gali būti biologinės kilmės, dėl to būna gydoma vaistais, psichologinėmis konsultacijomis ir psichoterapijomis. Depresija – tai yra liga, kuri gali kainuoti gyvybę, dėl to svarbu apie tai kalbėti.

Kas iššaukia depresiją?

Yra daug priežasčių, kaip ir simptomų, tačiau mokslinėje literatūroje rašoma, kad yra tam tikri genai, dėl to sakoma, jeigu kažkas šeimoje ar giminėje sirgo depresija, yra didesnė galimybė irgi ją turėti. Visgi dažniausiai genai neveikia vieni ir aplinkos veiksniai taip pat yra svarbūs. Vienas iš tų aplinkos veiksnių būtų streso įvykiai. Ką ir matome atsispindint visuomenėje – COVID įvykiai paveikė mus globaliai, tai buvo didžiulis stresorius, didžiulė aplinkos kaita ir ypač tiems žmonėms, kurie prarado darbus arba tiems, kurie negalėjo matyti savo draugų, kurie turėjo būti namuose, šeimose, kur galbūt sunku būti vienam kambaryje. Dar pridėčiau tai, kad žmonės turėjo daugiau laiko pagalvoti, kaip jie gyvena. Pamąstyti ir pabūti su savimi – šioje mūsų skubančioje visuomenėje yra dažnai pamirštama. Mes visur skubame ir nebūname vieni, o kai pabūname, pradedame depresuoti, tada iškyla klausimas, ko mes ieškome ir ar turime prasmę, ar žinome savo vertę? Depresija turi tokius dalykus kaip didelį padidinimo stiklą į neigiamus dalykus ir jei mes juose užsisukame, galime pradėti matyti labai daug negatyvumo mūsų aplinkoje ir mumyse pačiuose. Tokiame rate užsisukus sunku iš jo išlipti, ypač jeigu būnam vieni ir neturim, kas primintų apie egzistuojantį grožį šiame pasaulyje.

Ar traukiantis pandemijai ir sumažėjus suvaržymams, galima tikėtis, kad depresijos statistika mažės?

Pandemija buvo vienas stresinis įvykis, kurį greitai pakeitė kitas. Karas mūsų aplinkoje buvo priimtas jautriai ir aš prisimenu, kad pradžioje mane kasdien užklupdavo sunkios mintys, koks bus karas ir kaip jis mus paveiks. Šis stresinis įvykis nėra mažesnis nei COVID’as. Viskas priklauso nuo to, kaip mes mokame su tuo stresu dorotis, ar mes jaučiamės bejėgiai. Žmonėms, kurie turi didesnį bejėgiškumą, tokie įvykiai gali atrodyti žymiai sunkesni nei mums, kurie galbūt turi viltį, kad kažkas yra aukščiau, yra Dievas, kurio rankose visa tai.

Krikščionys ir depresija – ar tai suderinama?

Depresija nėra kažkas tokio, kam krikščionis turi visišką atsparumą. Turbūt nesakyčiau to, jei galvočiau kitaip, bet ir pati esu susidūrusi su krikščionimis, kurie perėjo per depresinį laikotarpį. Jie kalba, kad nereikia išskirti to, kaip kažko nepatiriamo krikščionių tarpe. Nereikia kaltinti žmogaus, kad jame mažai tikėjimo ar vilties, dėl to serga, vietoje to geriau kartu su juo pasimelsti. Jeigu krikščionis nori kažkokios pagalbos, bet bijo kreiptis pas psichologą dėl savo religinių įsitikinimų, bijodamas, kad jį išjuoks ar pažemins, labai raginčiau nebijoti. Psichologai nenuvertins asmeninių įsitikinimų ar tikėjimo. Taip pat yra tokia pagalba kaip dvasiniai konsultantai. Lietuvoje taip pat yra dvasinių konsultantų, juos galima rasti per bažnyčias. Raginčiau atsižvelgti į savo bendruomenes, bažnyčias ir nenuvertinti pagalbos, kurią galima rasti ten.

Kaip auginti atsparumą depresijai?

Depresijai mes labai tvirtos odos užsiauginti negalime, nes negalime numatyti, kokie stresiniai įvykiai gali įvykti, bet galime keisti savo mąstymo fokusą. Galiu papasakoti pavyzdį iš savo kasdienybės, kai vieną dieną man ryte nuleido mašinos padangą. Tada vienas po kito sekė labai nefaini įvykiai: ir tas blogai, ir tas blogai. Viduryje dienos aš jau save pagaunu, kad  skaičiuoju kiek man blogų dalykų įvyko. Mes dažnai taip darome, pradedame skaičiuoti, jei kažkas blogo įvyksta. Tokiame mąstyme galima labai pasiklysti. Raginu tuomet atvirkščiai – skaičiuoti palaiminimus. Tą dieną aš irgi susimąsčiau, kodėl aš neskaičiuoju palaiminimų, nes juk nusileidus padangai, man padėjo ją pakeisti. Pamačiau, kad esu linkusi skaičiuoti prakeiksmus, o ne palaiminimus. Čia būtų viena, ką mes galime keisti savo mąstyme.  Kitas dalykas, kuri aš labai mėgstu ir raginu aplinkinius, tai dažniau išeiti į lauką, į gamtą. Žalia spalva teigiamai mus veikia, taip pat ir matymas į tolį. Manau, ne veltui mes galime gyti ir džiaugtis per kūriniją.

Kokią pagalbą kovai su depresija mes turime šiandien?

Yra psichologinė profesionali pagalba, tačiau priklauso, kokio lygio depresija. Kaip ir kalbėjome pradžioje, yra skirtumas tarp tiesiog liūdesio ir depresijos. Jeigu pastebime, kad yra sunkioji depresija, yra minčių apie mirtį, tokiu atveju tikrai raginčiau kreiptis profesionalios pagalbos. Kur jos kreiptis, galima rasti internete, yra surašyti visi pagalbos centrai. Jeigu esi mokinys ir galvoji, kad norėtum su kažkuo pasikalbėti, raginu pabandyti psichologo pagalbą savo mokykloje. Jeigu esi studentas, irgi yra nemokamos konsultacijos universitetuose, pavyzdžiui, pačiai teko išbandyti savo universiteto psichologus, ten susisiekimas nėra sunkus. Parašai elektroniniu paštu, kad nori pas psichologą ir jie tau artimiausiu laiku gali skirti konsultacijas. Viskas yra anonimiškai ir, kiek žinau, priklauso penkios nemokamos psichologinės konsultacijos į metus. Jeigu reikia, gali skirti ir daugiau.

Kita pagalba, susijusi su tuo, ką mes patys galime padaryti kaip draugai, artimieji ar bendruomenė. Reikia atsižvelgti į žmogaus būklę ir jeigu įmanoma padėti, siūlyčiau nekaltinti, bet išklausyti, būti priimančiu klausytoju. Jeigu žmogus nedirba, nesimoko, neturi kažkokios veiklos,  siūlyčiau užsiimti kažkokia veikla. Svarbu jaustis prasmingam, kažkaip įprasminti savo buvimą. Yra įrodyta, kad savanorystė ar labdara padeda nuo depresijos kenčiantiems žmonės iš jos išlipti. Apskritai, siūlyčiau savanorystę, nes tai geras dalykas, padeda ne tik jauniems, bet ir seniems ir visiems.  Dar vienas dalykas būtų struktūra ir rutina. Jeigu žmogus neturi, dėl ko keltis ryte, tai jis ir nesikels. Žinoma, santykis su žmonėmis ir artimaisiais irgi labai svarbus.

***

Žmonės pasilengvinti depresijos simptomus gali su CBD aliejumi, pavyzdžiui https://loosen.lt/. Plačiau apie CBD naudą depresijos atvejais galite rasti internete.