Atviras laiškas dėl LGGRTC numatomos reorganizacijos ir savarankiškumo naikinimo

Atviras laiškas dėl LGGRTC  numatomos reorganizacijos ir savarankiškumo naikinimo

Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui

Vilniaus miesto merui Valdui Benkunskui

Lietuvos laisvės kovų dalyviams, tremtiniams ir politiniams kaliniams

Žiniasklaidai

 

 

NACIONALINIO SUSIVIENIJIMO, LAISVĖS KOVŲ DALYVIŲ, POLITINIŲ KALINIŲ, TREMTINIŲ ir ŽMOGAUS TEISIŲ ORGANIZACIJŲ

 

ATVIRAS LAIŠKAS

 

DĖL LIETUVOS GENOCIDO CENTRO NUMATOMOS REORGANIZACIJOS IR SAVARANKIŠKUMO NAIKINIMO

2024 m. liepos 17 d.

Liepos 16 d. Seime po svarstymo vyko balsavimas dėl Seimo narės Paulės Kuzmickienės, Raimundo Lopatos ir kitų Seimo narių parengtos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (toliau – Genocido centras) reformos, kurios esmė – panaikinti  Genocido centro autonomiją ir savarankiškumą, paverčiant šią Seimui, totalitalinių režimų tarybai pavaldžią valstybės instituciją paprasta mokslo įstaiga, kartu panaikinant ir kai kurias dabartinei valdančiajai daugumai politiniu požiūriu neparankias Genocido centro veiklos sritis (pvz., 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacijos tyrinėjimus ir kt.).

Minėtame Seimo posėdyje iš 70 dalyvavusių Seimo narių „už“ Genocido centro savarankiškumo ir jo svarbiausių funkcijų  panaikinimą, o iš esmės už dabartinio Genocido centro panaikinimą, balsavo net 38 TS-LKD frakcijos nariai, t. y. atstovai partijos, kuri šalies parlamente viešai deklaruoja sauganti šalies istorinę atmintį, besirūpinanti rezistencijos kovų įamžinimu, nors iš tikrųjų nuosekliai kelianti savarankišką Genocido centrą žlugdančias iniciatyvas.

Balsavimo metu Seimo balkone protestavo politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovotojų organizacijų atstovai. Tačiau jie liko neišgirsti. Todėl Lietuvos visuomenė, ypač buvę rezistentai ir politiniai kaliniai bei nuo sovietinės okupacijos labiausiai nukentėjusios šeimos turi žinoti, jog už Genocido centro faktinį susidorojimą balsavo šie Seimo nariai:

Kasparas Adomaitis,Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Andrius Bagdonas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Morgana Danielė, Ewelina Dobrowolska, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Viktoras Fiodorovas, Aistė Gedvilienė, Eugenijus Gentvilas, Simonas Gentvilas, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Jonas Gudauskas, Irena Haase, Sergejus Jovaiša, Vytautas Juozapaitis, Ričardas Juška, Vytautas Kernagis, Gintautas Kindurys, Dainius Kreivys, Andrius Kupčinskas, Paulė Kuzmickienė, Gabrielius Landsbergis, Arminas Lydeka, Mindaugas Lingė, Raimundas Lopata, Matas Maldeikis, Bronislovas Matelis, Marius Matijošaitis, Antanas Matulas, Andrius Mazuronis, Vytautas Mitalas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Navickas, Kęstutis Navickas, Monika Navickienė, Česlav Olševski, Monika Ošmianskienė, Ieva Pakarklytė, Žygimantas Pavilionis, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius, Liuda Pociūnienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Jurgis Razma, Jurgita Sejonienė, Vilius Semeška, Gintarė Skaistė, Mindaugas Skritulskas, Linas Slušnys, Kazys Starkevičius, Algis Strelčiūnas, Rimantė Šalaševičiūtė, Robertas Šarknickas, Ingrida Šimonytė, Jurgita Šiugždinienė, Rita Tamašunienė, Stasys Tumėnas, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas, Valdemaras Valkiūnas, Antanas Vinkus, Andrius Vyšniauskas, Artūras Žukauskas

(žr. https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067&p_bals_id=-53497).

Ar šie Seimo nariai netaps naujaisiais mūsų laisvės kovotojų, rezistentų neigiamo vertinimo istorijos duobkasiais? Tai parodys ateitis. Tai patvirtina ir TS-LKD ir kitų frakcijų narių iškalbinga tyla stebint, kaip Birželio  23 d. sukilimo metinių minėjimo metu sostinės savivaldybės rusakalbiai darbininkai laužo laisvės kovų didvyrio K. Škirpos atminimo lentą, arba kaip policijos pareigūnai brutaliai susidoroja su minėtos lentos saugotojais..

2024-07-18 d. Seime vyks paskutinis balsavimas dėl tariamos Genocido centro reformos. Skubama, kad dabartinis Genocido centras būtų panaikintas dar šią Seimo sesiją. Politinių kalinių ir tremtinių organizacijos buvo Genocido centro steigėjos atkurtos Nepriklausomybės pradžioje. Dabar jos su apmaudu stebi ir mėgina pasipriešinti vadinamai LGGRC reformai ir jo pertvarkai, suteikiant ypatingą statusą vadinamai TARYBAI, kuri spręs net LGGRTC vadovo likimą…

Vis dėlto šiuo laišku primename, kad neokomunistinės pakraipos laisvės partijos, antilietuviško ir antivalstybinio suliberalėjusių partijų konglomerato valdymas gali ateityje padaryti didelę žalą Lietuvai ir jos ateičiai. Todėl raginame visų Seimo frakcijų narius nedalyvauti minėtame  nešvariame Seimo narių P. Kuzmickienės, R.Lopatos, J. Sejonienės, liberalo ir kitų inicijuotame Lietuvos laisvės kovų istorinės atminties naikinime.

Įspėjame, jog pasikeitus aplinkybėms ( Lietuvos valstybingumą, lietuvybę puoselėjančioms partijoms patekus į Seimą), Genocido centras bus atkurtas. Centrui, kaip iki šiol, bus keliami  principiniai reikalavimai tirti sovietų okupacijos metais padarytus nusikaltimus žmoniškumui. Neabejojame, kad bus įvertinta represinė, nusikalstama, neteisinė Lietuvos komunistų partijos, kaip sovietinio komunizmo puoselėtojos, pražudžiusios trečdalį lietuvių tautos, veikla, bus išsiaiškinti ir tikrieji Genocido centro naikinimo iniciatoriai. Neabejojame, jog šie asmenys susilauks deramo istorinio įvertinimo, o atitinkami veiksmai teisiškai bus laikomi nusikaltimais lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei.

Informuojame Vilniaus miesto merą ir žiniasklaidą, kad 2024-07- 18 d. 9.00- 12.00 val prie LRS prieigų vyks VISUOMENINIŲ PATRIOTINIŲ ORGANIZACIJŲ, LAISVŲ LIETUVOS PILIEČIŲ piketas- protestas, kurio metu užtikrinsime ramią jo eigą.

Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas      Gvidas Rutkauskas

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos pirmininkas       Ernestas Subačius

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas    Pranas Ulozas

Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas          Saulius Černa

Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininkas               prof.Vytautas Radžvilas

Lietuvos gynybos paramos fondas                                                Stasys Kaušinis

Lietuvos Helsinkio grupė Lietuvos žmogaus teisių gynimo 

asociacija                                                                                          Romualdas Povilaitis                                       

Lietuvos žmogaus teisių asociacija                                          Vytutas Budnikas 

Komentarų sekcija uždaryta.

Naujienos iš interneto