Pagrindinis puslapis Autoriai Aukso paukštė nutūpė Birštone: apie Sauliaus Lampicko ir Artūro Janicko parodą Birštono sakraliniame muziejuje

Aukso paukštė nutūpė Birštone: apie Sauliaus Lampicko ir Artūro Janicko parodą Birštono sakraliniame muziejuje

Aukso paukštė nutūpė Birštone: apie Sauliaus Lampicko ir Artūro Janicko parodą Birštono sakraliniame muziejuje

Saulius Lampickas. Šv. Kazimieras ir Šv. Barbora. Onos Gaidamavičiūtės nuotraukos

Ona Gaidamavičiūtė, Birštonas, www.voruta.lt

2021 m. birželio 11 d. Birštono sakraliniame muziejuje atidaryta Meno kūrėjų, Aukso vainiko laureatų, tautodailininkų, beje, abiejų alytiškių, Sauliaus Lampicko ir Artūro Janicko medžio drožybos, kryždirbystės paroda, veiksianti iki rugpjūčio 9 dienos.

Parodoje pristatomi 26 naujausi kūrėjų darbai, kur šalia šventųjų gausos puikuojasi paukščiai ir angelai. Viena salė skirta Sauliaus Lampicko, o kita – Artūro Janicko darbams. Drožiniai, kaip pastebi Birštono sakralinio muziejaus vedėja dr. Roma Zajančkauskienė, „alsuoja jaukumu, šiluma, lietuvio dvasia, nes kūrėjai yra lietuvių liaudies kryždirbystės tradicijų puoselėtojai“.

Artūro Janicko medžio skulptūros. 

Vienoje iš Birštono sakralinio muziejaus salių antrame aukšte eksponuojamos medinės Sauliaus Lampicko skulptūros (18 darbų), kurios gana kūrybiškai sukomponuotos arba suporuotos. Šalia šventųjų medinių skulptūrų išdėstytos ir paukščių figūros. Pvz., šalia rausvai nudažytos „Angelo sergėtojo“ skulptūros – dviejų paukščių, žiūrinčių vienas į kitą, skulptūrą, pavadinta „Šeima. Dovana sūnui Sutuoktuvių dieną“. O šalia melsvos Šv. Jono Nepomuko skulptūros pritūpusi mėlynoji paukštė (taip pat pavadinta ši medinė dekoratyvi skulptūra). Kai kuriuose medinėse skulptūrose paukštis tampa figūrinės kompozicijos dalimi („Dukros Bangės angelas“). Tad paukščiai šiuo atveju atsiskleidžia kaip šeimyninės darnos sergėtojai.

Artūras Janickas. Angelas ir paukštė. 

Pasak S. Lampicko, „Dar vienas postūmis ieškoti savo paukščių – Liongino Šepkos kūryba. Pastebėjau kaip jo, kad ir primityvūs, paukščiai pagyvina kompozicijas.“ Šiuo atveju primityvumas traktuotinas kaip vaizdavimo principas, kaip savotiškas tradicijos abstrahavimas.

Saulius Lampickas gimė 1962 m. Pakruojo r., Rozalime, miškininkų šeimoje. 1987 m. baigęs Kauno miškų technikumą, atvyko gyventi į Alytų. Medžio drožyba susidomėjo 1989 metais, įsitraukė į naujai sukurto Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus veiklą. 1992–2013 m. dirbo meno dirbinių iš medžio gamintojo specialybės mokytoju Alytaus dailiųjų amatų mokykloje. Nuo 2013 m. S. Lampickas yra laisvas meno kūrėjas.1992 m. tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. Surengė 11 autorinių parodų Vilniuje, Vilkaviškyje, Šiauliuose, Pakruojyje, Vištytyje, Zyplių dvare Lukšiuose, Marijampolėje. Dalyvauja kūrybinėse stovyklose, simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje (Vengrijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje). Menininkas apdovanotas dviem „Aukso vainikais“ (geriausių liaudies meistrų nominacijos simboliais), du kartus Liongino Šepkos vardo premijomis, jam suteiktas meno kūrėjo statusas ir tautinio paveldo produkto kūrėjo sertifikatas. Du kartus jis yra pelnęs Alytaus miesto savivaldybės kultūros premiją ir tiek pat kartų pripažintas geriausiu Alytaus apskrities liaudies meistru.

Sauliaus Lampicko skulptūros. 

S. Lampicko sukurtos medžio skulptūros ir kryžiai puošia ne vieną Lietuvos erdvę, kapines, privatų kiemą ar interjerą. Tačiau visa tai, anot menininko, ne priežastis sustoti ir pasimėgauti. „Tikiu, kad vis dar lipu į savo kūrybos kalną ir kad viršūnės turbūt taip ir nepasieksiu – ji kaip miražas: jei ir priartėja, tai tik akimirkai“, – sako tautodailininkas.

Kitoje salėje eksponuojami aštuoni jaunojo medžio drožėjo Artūro Janicko darbai, iš jų – penki, gavę Auksinės paukštės apdovanojimus. Parodoje pristatomi 2015–2021 m. kurti meno kūriniai. A. Janickas itin pamėgęs figūrines kompozicijas („Šv. Jurgis“, „Šv. Juozapas su Kūdikėliu“, kt.). Paukščiai, kurie dažniausiai nedažyti, tampa savotiškais angelų palydovais, reprezentantais (medžio skulptūra „Angelas ir paukštis“). Itin išraiškinga paukščio skulptūra „Paukštis su šermukšniu“. Visgi nors ši skulptūra ir polichromuota, dažyta, jaučiasi išlaikyta minimalistinė, santūri stilistika.

A. Janicko teigimu, „paukštis yra labai svarbi gamtos dalis. Tai gyvybės  ir laisvės (nes gali skrajoti aukštai danguje) simbolis.“

Medžio drožėjas gimė 1983 m. Alytuje, kuria Seirijuose, Lazdijų rajone. 2013 metais baigęs Alytaus dailiųjų amatų mokyklą, įgijo dailiųjų medžio dirbinių gamintojo kvalifikaciją ir  susidomėjo menine drožyba, ypač skulptūra. Parodose dalyvauja nuo 2013 metų. Tautodailininkų sąjungos narys nuo 2018 metų. Autorius yra surengęs penkias autorines parodas, grupinėse  parodose, japonų surengtoje parodoje „World peace Art exhibition 2020 Vilnius“. Aktyvus medžio drožėjų plenerų Veisiejuose ir Rokiškyje dalyvis.

Artūro Janicko medžio skulptūros. 

 2013 metais konkursinėje parodoje „Šventieji ir piligrimai“ laimėjo pirmą vietą, o 2019 metais buvo respublikinės konkursinės parodos „Aukso vainikas“ laureatas (vaizdinės dailės kategorijoje). 2020 metų „jaunasis tautodailininkas“ laureatas.

Visgi paukščio motyvas – šiuos abu drožėjus jungiantis elementas. Tik Sauliaus Lampicko paukščiai šiek tiek puošnesni, polichromuoti, o Artūro Janicko – paprastesnių formų, minimalistiškesni, monochrominiai.

 

 

S. Lampickas. Šv. Jonas Nepomukas ir Mėlynoji paukštė.

Naujienos iš interneto