Voruta

Pokalbis su kandidatu į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius Gediminu Paviržiu Šiuo metu esate Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas, miesto visuomenei žinomas asmuo. Kodėl siekiate Vilniaus rajono savivaldybės nario mandato? Gyvenu Riešėje, dažnai važinėju po Vilniaus rajoną, matau daug betvarkės ir aplaidumo. Lyginant su kitais Lietuvos rajonais, kurie finansiškai ne tokie tvirti, Vilniaus rajonas, nors...

Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje organizuotas 2-asis pradinių klasių mokinių meninio skaitymo konkursas ,,Ten, kur Šalčia“. Konkurse dalyvavo net 32 geriausi jaunieji Šalčininkų rajono skaitovai. Pasak Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto  Jevgenijaus Valiučko, ,,šiemet  geriau nei praėjusiais metais buvo pasiruošę skaitovai iš mokyklų  mokomąja rusų ir lenkų kalba“ . Konkurso dalyvius...

Europos tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija ragina atkreipti dėmesį į regionus, kuriuose tautinėms mažumoms priklausantys asmenys sudaro daugumą. Statistika byloja, kad daugiau nei pusė Rytų Lietuvos gyventojų – lietuviai, trečdalis – lenkai. Lietuviai yra mažuma Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių rajonuose ir Visagino mieste. Vilniaus Mokytojų namų svetainėje įvyko Rytų Lietuvos mokytojų paroda-konkursas „Rytų Lietuvos kultūros paveldas...

Pastaruoju metu netilo aistros dėl gatvių pavadinimų rašymo lietuvių ir lenkų kalbomis ant pritvirtinamų prie pastatų lentelių. Europos Sąjungos aktai neprieštarauja vietovėse, kuriuose kompaktiškai gyvena tautinė mažuma rašyti vietovardžius, žymėti gatves greta valstybinės ir gyvenančios mažumos kalba. Tiesa, jei tai neprieštarauja tos valstybės teisės aktams. Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai rašomi tik...

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius prašo Seimo etikos ir procedūrų komisijos įvertinti Seimo nario Valdemar Tomaševski pareiškimą: ginče dėl lenkų kalbos vartojimo gatvių pavadinimų lentelėse Vilniaus rajone Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis atstovą vadino nacionalistu bei įžvelgė asmeninį tikslą „pademonstruoti profesinį aktyvumą”. „Dažniausiai ginčai dėl lentų su gatvių pavadinimais keliami tuomet, kai yra politinių...

„Anais“ laikais važinėdami su studentais į kalbines ir tautosakines ekspedicijas, lankėme ir Baltarusijos TSR gyvenančius lietuvius. Įspūdis būdavo dvejopas. Žavėdavomės gyva archajiška lietuvių šneka baltarusių kalbos apsupty, retomis, mums dar negirdėtomis dainomis. Tačiau glumino žmonių pasakojimai apie lietuvybės puoselėtojų persekiojimus ir suvokimas, jog lietuvių kalba čia vartojama kaip carų laikais – tik namie, kai kur...

Kai paimi į rankas naują knygą, pirma ją pavartai – pasižvalgai po ją. Vienur kitur paskaitinėjęs, tarsi atsikandęs nuo obuolio gabaliuką, galiausiai nusprendi, ar verta ją visą sukrimsti. Taip atsitiko ir su nepažįstamo autoriaus Edvardo Makelio nepažįstama knyga „Ąžuolas lieka gyventi“*. Antraštė sentimentaloka, kiek ne kiek trafaretiška – ne vienas autorius jau yra savo rašinyje...

Teismas įpareigojo Šalčininkų rajono savivaldybę per mėnesį pakeisti visas dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles lietuviškomis. Į teismą kreipėsi Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius, nes rajono valdžia neįvykdė jo reikalavimo gatvių pavadinimus rašyti tik lietuviškai. Ginčas dėl gatvių pavadinimų lenkų krašte tęsiasi jau metus ir atkreipė užsienio žiniasklaidos dėmesį. Vyriausybės atstovui užkliuvo gatvių pavadinimų lenteles ne...

Trečiadienį pasirodžiusiuose skelbimuose Vilniaus rajono savivaldybė kviečia į darbą du Užsienio ryšių ir informacijos skyriaus vyriausiuosius specialistus. Be įvairių specialiųjų reikalavimų, nurodomas ir toks: „Mokėti vietinę (lenkų) kalbą“. Ši kalba – tai lietuvių, lenkų, baltarusių ir rusų kalbų mišinys, kurios neišmoksi nė vienoje mokykloje, rašo „Lietuvos rytas“. Reikalavimas mokėti vietos lenkų kalbą yra ir ankstesniuose...

Lietuvoje propaguojama ir dalijama „lenko korta“. Dalijama Lietuvos piliečiams, kurie patys arba jų tėvai laisva valia pasirinko šią pilietybę. Atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje visiems buvo pasiūlyta pasirinkti. Nedidelis skaičius rusų, pavyzdžiui, neėmė Lietuvos pilietybės, o pasirinko Rusijos. (Apie tuos, kurie nelegaliai, pažeisdami įstatymą naudojasi ir gautu Rusijos pasu, čia nekalbama.) Ar buvo tokių asmenų, ar tokių...

Vilniaus rajono savivaldybė informavo Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, kad trečiadienį bus nuimtos gatvių pavadinimų lentelės su gatvių pavadinimais nevalstybine kalba Maišiagalos miestelyje. Taip pat buvo pranešta, kad ruošiamasi gatvių pavadinimų lentelių keitimui ir kitose savivaldybės gyvenvietėse. „Atsižvelgiant į gautą informaciją tikimės, kad antstolių pagalbos vykdant teismo sprendimą neprireiks“, – DELFI trečiadienį teigė Vyriausybės atstovas Jurgis...

Viktoras Vilčinskas, Jono sūnus, gimė 1918 m. rugsėjo 7 dieną Kaniavos kaime, Rudnios parapijoje, Varėnos valsčiuje. Jis išvydo pasaulį neturtingų ūkininkų šeimoje, kurioje augo trys broliai, šešios seserys. Kartu su tėvais tai buvo 11 asmenų šeima. 1924–1928 metais Viktoras Vilčinskas mokėsi lietuviškoje Kaniavos “Ryto” pradžios mokykloje ir baigė keturis skyrius, vėliau mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje,...

Juozas Šomka-Čerčilis gimė Panevėžio raj. Žaliapurvėlių kaime (tarp Skaitsgirių ir Spyrakių). Tėvai, mažažemiai valstiečiai, augino du sūnus ir dukterį. Vėliau šeima persikėlė į Bernatonių kaimą. Vaikystė – kaip visų kaimo vaikų: piemenavimas, pradinė mokykla. Vėliau įstoja į Kauno policijos mokyklą. Ją baigęs, iš pradžių dirba policininku Kaune, vėliau pasiųstas į Vilniaus kraštą. Ten teko dalyvauti...

1926 metų gruodžio 17 d. Lietuvoje buvo įvykdytas karinis perversmas, kurio metu Lietuvos prezidentu tapo Antanas Smetona. Suimta daug Lietuvos komunistų partijos narių, tarp kurių ir LKP centro komiteto sekretorius Karolis Požėla, CK narys Juozas Greifenbergeris, raudonosios pagalbos centro komiteto narys Kazys Giedrys, komjaunimo centro komiteto narys Rapolas Čarnas, kiti. 1926 m. gruodžio 24 d....

Kostas Barauskas, s. Kazio, gimė 1908 m. sausio 11 d. Alytaus aps. Alovės vls. Slabadėlės k., ūkininkų šeimoje. Tėvai turėjo 14 ha žemės. Kostas buvo vyriausias vaikas šeimoje. Be jo, dar augo 6 seserys: Zosė (g. 1912), Marija (g. 1916), Leokadija (g. 1917), Anelė (g. 1919), Ona (g. 1921) ir Antanina (g. 1923). Kostas mokėsi...

2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Mokslų Akademijos didžiojoje salėje, surengta mokslinė konferencija: J. Brazaitis – Lietuvos piliečio raiška, skirta gimimo 100-osioms metinėms paminėti. Konferenciją rengė Lietuvos Katalikų Mokslo Akademija, Lietuvos Mokslų Akademija, Lietuvos 1941 m. birželio 22*,28 d. Sukilėlių Sąjunga “Į Laisvę” fondas lietuviškai kultūrai remti. Vilniaus Arkikatedroje atlaikytos šv. Mišios. Pranešimus skaitė: habil....

Apie drąsų partizaną Vytautą Duliūną Kuo daugiau metų nuslenka į praeitį, tuo labiau nublanksta rūkuose mūsų tautos drąsiųjų sūnų, pokario partizanų, atminimas. Todėl svarbu išklausinėti juos pažinojusius žmones, surankioti visus apie juos turimus duomenis, kad būtų galima atkurti visapusiškesnį pokario metų mūsų tautos laisvės kovų vaizdą. Apie vieną iš drąsiųjų partizanų, mokytoją Vytautą Duliūną, kilusį...

Pastaruoju metu žiniasklaidoje eskaluojama Lietuvos generolo Povilo Plechavičiaus apdovanojimo Vyčio kryžiaus ordinu tema, aktyviai peršama nuomonė, neva generolo nuopelnai yra labai abejotini, o jis pats esą net susitepęs nekaltų civilių gyventojų krauju. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), teikęs P.Plechavičiaus kandidatūrą šiam garbingam apdovanojimui, atsakingai pareiškia, jog P.Plechavičius buvo Lietuvos karininkas, tarnavęs tik...

Ginkluotai kovai prieš nacius Lietuvoje 1941–1944 m., tradiciškai vadinamai partizaniniu judėjimu, šiandieniniai lietuvių istorikai dėmesio beveik neskiria: apsiribojama tik visaliaudinio pasipriešinimo judėjimo koncepcijos kritika.  Daroma išvada, kad vadinamasis Lietuvos partizaninio judėjimo štabas (LPJŠ), t. y. LKP (b) CK, buvo tik priedanga SSRS specialiosioms tarnyboms – Generalinio štabo Žvalgybos valdybai ir NKVD – NKGB padaliniams, užsiimantiems...

Lietuvos archyvų departamentas ir Lietuvos ypatingasis archyvas neseniai išleido dokumentų rinkinį „Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė (1945-1950 m.)“. Knygos išleidimą parėmė Polybijaus fondas, vadovaujamas dr. Tomo Remeikio (JAV). Rinkinyje skelbiama 230 Tigro rinktinės ir Vytauto apygardos štabo dokumentų, saugomų daugiausia Lietuvos ypatingajame archyve. Dauguma publikuojamų dokumentų pusšimtį metų išbuvo žemėje užkastame bidone,– 1999 m....

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) išleido du naujus leidinius anglų kalba: The Unknown War. Armed anti-Soviet resistance in Lithuania in 1944-1953 bei Siberia. Mass deportations from Lithuania to the USSR, parengtus Dalios Kuodytės ir Roko Tracevskio. Leidiniai skirti užsienio skaitytojams ir bus platinami muziejuose bei knygų mugėse. Leidiniai gausiai iliustruoti nuotraukomis iš...

Valstybės sienos apsaugos tarnyba kviečia į pasieniečio Gintaro Žagūnio paminklo atidengimą, kuris įvyks š. m. lapkričio 19 d. Krakūnų kaime, Šalčininkų rajone. Programa: 9.15 val. – Gėlių padėjimas ant Gintaro Žagūnio kapo Antakalnio kapinėse 9.45 val. – Vykimas į Krakūnų kaimą Šalčininkų rajone 11.00-11.30 val. – Gintaro Žagūnio paminklo atidengimo ceremonija 11.30 val. – Kareiviška košė 12.20...

Lapkričio 19-oji… Antakalnio kapinės… Tėvynės  laisvės gynėjų kapai padengti pirmojo sniego, sušalusios dar nuo Vėlinių užsilikusios gėlės. Tą dieną buvo ypatingai pagerbtas vienas kapas, prigludęs prie Stanislovo Kuzmos skulptūros „Pieta“. Regis, Dievo Motinai, laikančiai ant rankų nukankintą sūnaus kūną, brangūs visi čia palaidoti jauni žmonės. Taip pat ir tas iš dešinės… Gintaras Žagunis (1957-ųjų birželio...

Pernai minėjome žymaus antisovietinio pasipriešinimo vadovo Zigmo Stanelkos aštuoniasdešimtąjį gimtadienį prisimindami jo trumpą, bet labai reikšminga mūsų kovų už Laisvę veiklą. Zigmas gimė 1924 metais lapkričio 5 dieną Alytaus aps. Daugų vals. Žvirgždėnų kaime, jauniausias penkių vaikų ūkininko šeimoje. Jo vyresnė sesuo mokytojavo Nemajūnuose. Jos globojamas Zigmas anksti pradėjo lankyti mokyklą ir nuo pat pirmų...

1995 m. liepos 18 d. išleistoje Jono Užurkos knygoje „Antroji kario knyga“ ir 1996 m. rugsėjo 18 d. išleistoje jo knygoje „Trečioji kario knyga“ paskelbtos žinios, kad „Taip, V. Česnulevičius „šauniai pritapo“ prie naujos KAD struktūros aplinkos. Dvejus metus ne kūrė, o ardė struktūras, kol pagaliau gimė nereikalingas monstras „Imuniteto ir informatikos tarnyba“, vėliau panaikinta...

“Ir aš truputį įspyriau nabagą, Tegul ir asilo pažįsta nagą”. (Pasakėčia “Liūtas ir asilas”) Daug įžeidžiančių pravardžiavimų Lietuvos partizanai, Laisvės kovų dalyviai ir tremtiniai buvo girdėję iš sovietinių okupantų ir jų kolaborantų: “banditai”, “fašistai”, “buržuaziniai nacionalistai”… Deja, beveik tokius pačius įžeidinėjimus girdime ir dabar, tik jau iš nepriklausomos Lietuvos taip vadinamo “elito” – kai kurių...

Tik ką pasirodė ilgai laukta knyga apie Didžiosios Kovos apygardos (DKA) partizanus, kurioje daug vietos skirta įvykiams mūsų rajono teritorijoje. Pasakojama apie žmones ir jų likimus tais sunkiais pokario metais, kai kovotojai už laisvę priešinosi dešimtį kartų skaitlingesnėms ir geriau ginkluotoms okupanto pajėgoms. Knyga taip ir pavadinta – „Didžiosios Kovos apygardos partizanai“ (leidėjas Lietuvos laisvės...