Adomo Mickevičiaus kolekcija. Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos nuotraukos

www.voruta.lt

Šių metų rudenį pasirašytas Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos rytinio ir pietinio korpusų, esančių Trakų gatvėje, rekonstravimo darbų užbaigimo aktas. Beveik penkiolika metų trukę remontai oficialiai baigti, darbuotojai ir lankytojai jau kurį laiką gali džiaugtis atsinaujinusiomis, naujiems skaitytojų poreikiams pritaikytomis patalpomis.

„Labiausiai džiaugiuosi, kad pavyko išsaugoti ir parodyti beveik visus rastus objekto gyvavimo per šimtmečius ženklus, kurie praplečia bibliotekos lankytojų žinias apie Vilniaus senamiesčio pastatų istoriją bei gerokai praturtina šio valstybės saugomo objekto vertingąsias savybes“, – kalbėjo per visą rekonstravimo laikotarpį prie šio objekto dirbusi projekto vadovė Irena Staniūnienė, Kultūros infrastruktūros centro (KIC)  Projektavimo priežiūros tarnybos projektavimo vadovė.

„Rekonstruotomis patalpomis jau džiaugiasi bibliotekos lankytojai, čia vyksta renginiai, įvairūs mokymai, galima pasiskolinti knygų ar kitų dokumentų, rasti jaukią vietą pasiklausyti muzikos įrašus, pasižiūrėti filmus, pabendrauti su draugais, padirbėti kompiuteriu. Tačiau atnaujinta tik maždaug pusė bibliotekos, kitos pusės dar laukia kapitalinis remontas. Tikiuosi, kad po kelerių metų galėsime džiaugtis pilnai atnaujintu, senovę menančiu Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmų ansambliu, kuriame įsikūrusi biblioteka“, – sakė bibliotekos direktorė Emilija Banionytė.

Tvarkybos darbai dalyje bibliotekos pastatų pradėti dar 2006 metais, o nuo 2016 metų jie tęsėsi toliau – buvo įgyvendindama projektas „Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos pastatų Trakų g. 10, 12, Vilniuje, modernizavimas“. Darbai tiek užsitęsė dėl skiriamo finansavimo – kiek buvo gaunama pinigų, tiek darbų konkrečiu laikotarpiu galėta atlikti. Visu šiuo laiku bibliotekos rekonstrukcija rūpinosi dabartinio Kultūros infrastruktūros centro (KIC) (anksčiau – VĮ „Lietuvos paminklai“) specialistai. Jie parengė projektą, organizavo rangos darbus, atliko projekto techninę ir vykdymo priežiūrą.

Namai, pasakojantys Vilniaus istoriją

Trakų g. 10 pastatai priklauso senamiesčio 28 kvartalo 394-ai posesijai. Atlikti statinių, jų rūsių tyrimai gali daug papasakoti apie šios vietos, net apie viso Vilniaus praeitį, išduodami, kada vyko gaisrai, kokias rekonstrukcijas atliko besikeičiantys pastato savininkai. Nes jau nuo seniausių laikų šioje miesto dalyje virė gyvenimas, ji pateko į gynybinės sienos juosiamą teritoriją ir jau XVI amžiuje buvo tankiai užstatyta. Dabartinėje Trakų gatvėje, tuomet vadintoje  Senatorių vardu, stovėjo aukštų Lietuvos pareigūnų rūmai, o minimoje posesijoje XVIII amžiaus pradžioje būtume išvydę tris nedidelius paskirus namus.

Didžioji salė

1748 metais Vilnių nuniokojęs gaisras neaplenkė ir šio kvartalo. Tačiau gana greitai po jo, dabartinės Trakų gatvės 10-namo vietoje jau stovėjo dviejų aukštų pastatas su piliastrais, jis jungėsi su šalia esančiu dabar 12 numeriu žymimu namu.

Kaip liudija istorinė medžiaga XVIII amžiaus pabaigoje minima posesija priklausė Lietuvos kariuomenės generolui Jeronimui Zenkovičiui. Namas jau vadinosi rūmais, jis buvo rekonstruojamas, kiemo gale pastatytos dviejų aukštų arklidės, o dabar čia įsikūrusi bibliotekos administracija.

Nuo XIX amžiaus vidurio pastatas priklausė Sofijai ir Juozapui Tiškevičiams. Paskutinį kartą statiniai rekonstruoti XIX amžiaus pabaigoje: buvo naujai suformuotas Trakų gatvės fasado dekoras, padidintos langų angos, užstatytas trečias aukštas. Iki šių dienų išliko šio laikotarpio durys, langai, krosnys, interjerų lipdiniai.

Grožinė literatūra

XX amžiaus pirmoje pusėje posesijoje pastatyti sandėlis ir mūrinis vieno aukšto namas. Dar vėliau, praėjusio amžiaus antroje pusėje buvusių rūmų patalpos buvo suskirstytos į daugybę butų, į kuriuos įsikėlė šeimos. Ilgą laiką statiniuose nebuvo vykdomi jokie didesni tvarkybos darbai. Eilinių remontų metu į pastatus įvestas vanduo, kanalizacija, kuri gadino sienas, interjerus; kieme buvo pristatyta sandėliukų, rūsiai užversti šiukšlėmis. Šiuo istoriniu etapu posesija labiausiai ir nukentėjo.

Į tokią istoriją pasakojančius pastatus 1951 metais įsikėlė biblioteka. 2003 metais pastatas įtrauktas į Lietuvos Kultūros vertybių registrą kaip Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmai. Iki to laiko apie šį pastatą rašę tyrinėtojai vadino jį Zenkovičių (V. Drėma), Zenkovičių – Tiškevičių (V. Čaplinskas) rūmais.

Restauruojant siekta išsaugoti visus istorinius ženklus

Dabar Trakų gatvės 10 numeriu pažymėtų pastatų grupę sudaro centriniai bibliotekos rūmai ir vienaukštis kiemo pastatas, kurie pagal projektą buvo sujungti požeminiu koridoriumi su likusiais pastatais.

Centrinių bibliotekos rūmų pastatas rekonstruotas ir restauruotas, išsaugant jo esamą paskirtį, bet įrengiant šiuolaikinius poreikius atitinkančias skaityklas – fondus, kultūrinių renginių patalpas, užtikrinant maksimalų vidaus erdvių panaudojimą. Buvo išnaudota net pastogė – čia įkurtos patalpos darbuotojų reikmėms – darbo ir poilsio erdvės. Į pastatą dabar gali patekti ir žmonės su negalia, nes įrengtas liftas.

Austrų ir šveicarų literatūra

Labai svarbu, kad tvarkant pastatus, jie ne tik geriau pritaikyti skaitytojų bei darbuotojų poreikiams, bet pavyko atskleisti ir lankytojams parodyti šio pastato istoriją. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad po pastatu esantys rūsiai yra labai seni (seniausia dalis yra XV amžiaus, kita – XVI amžiaus) ir architektūros prasme vertingi, jie buvo išvalyti, restauruoti ir tapo prieinami lankytojams – čia vyksta miestiečių pamėgtosios ekskursijos po biblioteką ir jos rūsius, ateityje numatyta interneto skaitykla-kavinė.

Rekonstruotas ir kieme esantis pastatas, jame  įsikūrė bibliotekininkų mokymo klasės. Adresu Trakų gatvė 12 bibliotekai priklausančioje dalyje suremontuotos I aukšto Vaikų skyriaus patalpos ir po jomis esantis rūsys.

Restauruotos krosnies fragmentas

„Buvo restauruotas ir eksponuojamas XVIII amžiaus vidurio – XIX amžiaus  sienų ir lubų spalvinis dekoras; restauruoti XX amžiaus pradžios lipdiniai, jų spalvos; išsaugoti sienų dekoro elementai – lipdinių kartušų centruose esantys veidrodžiai; tapybos restauratorių netikėtai atidengtos ir restauruotos pusiau apskritos nišos su jose  įkomponuotomis gėles barstančių angeliukų figūromis. Skaityklų patalpose eksponuojami kelių etapų polichrominio dekoro fragmentai, rodantys ilgą istoriją Vilniaus senamiesčio pastato, atsiradusio iš kelių gotikinio laikotarpio namų, kurie po 1748 metų gaisro sujungti ir paversti rūmais, vėliau jie buvo nuomojami ir suklestėjo valdant grafams Juozapui ir Sofijai Tiškevičiams“, – kvietė atkreipti dėmesį į pastato istorijos žymes jo restauravimo projekto vadovė I. Staniūnienė.

Skaitytojai į biblioteką dabar gali užsukti ne tik knygų, bet ir susipažinti su unikaliais pastatais, iškalbingomis detalėmis atskleidžiančiais Vilniaus istoriją.