Šiemet baigti Baisogalos dvaro sodybos ledainės tvarkybos darbai. KIC nuotrauka

Dar 2008 m. buvo parengtas ir su KPD suderintas kultūros paveldo objekto – Baisogalos dvaro sodybos ledainės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 23324) – rekonstravimo projektas. Žemės ūkio ministerijos lėšomis 2010 m. pradėti ledainės tvarkymo darbai: suremontuotos stogo konstrukcijos, pakeista danga, suremontuoti fasadai, įrengta lietaus nuvedimo sistema, atlikti nuogrindos įrengimo darbai.

Nuo 2011 m. iki 2022 m. darbai nebuvo tęsiami. Po ilgos pertraukos 2022 m. parengta Baisogalos dvaro sodybos ledainės, esančios Radviliškio rajone, Baisogaloje, R. Žebenkos g. 12, tvarkybos (restauravimo ir remonto) darbų projekto A laida, pagal kurią 2022–2023 metais Kultūros infrastruktūros centro užsakymu buvo užbaigti ledainės tvarkybos darbai, finansuoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamųjų kultūros vertybių  tvarkybos (paveldotvarkos) programos ir valdytojų lėšomis.

Ledainė – viena iš  devyniolikos didžiulio dvaro sodybos komplekso statinių, tarp kurių yra ir rūmai, arklidė, oranžerija, svirnas, tvartai, kluonai. Baisogalos dvaro istorijos pradžia laikomi 1796 metai ir skiriami trys jo vystymosi etapai, nes skirtingi šeimininkai siekė pertvarkyti dvarą pagal savo poreikius. Iki 1830 metų buvo suformuota centrinė sodybos dalis, 1830–1896 metais dvaro teritorija buvo gerokai išplėsta, įveistas parkas, o 1896–1912 metais dvaro savininkai daugiausiai dėmesio skyrė gyvenamajai reprezentacinei zonai. Pastatų architektūra atspindi daugiau kaip 130 metų dvaro vystymosi raidą.

Dvaro ledainė iškilo antruoju etapu, kai dvaro sodybos pakraštyje buvo formuojamas gamybinis sektorius. Ledainė pastatyta XIX a. antroje pusėje, maždaug tuo pačiu laiku kaip ir kumetynas, vėjo malūnas, šulinys – neogotikinių bruožų turintys romantizmo pastatai. Baisogalos dvaras yra vienas iš nuo seno Lietuvos didžiajam kunigaikščiui priklausiusių dvarų. 1754 metais Abiejų Tautų Respublikos karalius Augustas III pavedė valdyti dvarą Steponui Koseckiui, tačiau po penkiolikos metų karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis  jį atidavė savo giminaičiams Andriui ir Teresei Poniatovskiams. Dvaras ėjo iš vienų rankų į kitas, kol 1830 metais pateko Juozapo Komaro nuosavybėn. Netrukus dvaru rūpintis pradėjo jo sūnus Vladislovas, nuo 1846 metų apsigyvenęs Baisogaloje. Jis buvo pavyzdingas ūkininkas, valdė tūkstančius hektarų žemės. Po tėvo mirties 1896 metais Baisogalą paveldėjo jo sūnus, taip pat Vladislovas. Po 1922 metų žemės reformos įstatymo V. Komarui Baisogalos dvare buvo palikta tik įstatyminė žemės norma – 80 ha. Tačiau netrukus Žemės ūkio ministerija, įvertindama V. Komaro sugebėjimą gerai ūkininkauti, Baisogalos dvaro ūkį priskyrė prie pavyzdinių ir prijungė prie jo gretimus palivarkus.

Dvaro istorija baigėsi 1940 metais, po Lietuvos aneksijos. V. Komaras buvo areštuotas, kalintas ir 1941 metais mirė Karagandos srityje, Kazachstane. Dvare buvo įkurtas tarybinis ūkis, o rūmuose – mokykla. 1951 metais mokykla buvo iškelta, dvare įsikūrė Gyvulininkystės mokslinio tyrimo institutas (šiuo metu vadinamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutu), kuris veikia iki šiol.

KPD informacija