Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono kariai, 1993-2001 m. naudojantys „Terrängbil m/42 KP“ šarvuočius

Lietuvos planai pirkti modernias švediškas pėstininkų kovos mašinas CV-90 – puiki proga prisiminti, kad švediškos šarvuotos technikos Lietuvos kariuomenė turėjo ir anksčiau. Anksčiau trumpai prisiminėme XX a. 4 deš. Lietuvos karių naudotus šarvuočius „Landsverk L-181-29/34“. O šį kartą prisiminkime atkurtos Lietuvos kariuomenėje naudotą švedišką egzotiką – „Terrängbil m/42 KP“, paprasčiau žinomus kaip „TGBIL“.

Tai buvo Antrojo pasaulinio karo metais sukurta mašina. „Terrängbil“ švediškai reiškia bekelės mašiną, o „42“ – sukūrimo metus, 1942-uosius. KP pavadinime reiškia „Karosseri Pansar“ – šarvuotą automobilį. Taigi, „Terrängbil m/42 KP“ – 1942 m. modelio šarvuotas bekelės automobilis.

Pirmieji šarvuočiai švedų karius pasiekė 1944-aisiais. Šalis Antrojo pasaulinio karo metais buvo neutrali, tačiau vis tiek vystė savo karines technologijas. Mašina kurta, kad pėstininkai būtų mobilūs ir bent kažkiek apsaugoti nuo skeveldrų bei operacijose galėtų lydėti tankus. Kaip įprasta laikmečiui, šarvuočiai buvo paprastos konstrukcijos – ant sunkvežimio važiuoklės buvo sumontuotas šarvo kėbulas. Pirmosios modifikacijos buvo pusiau atviros, aptrauktos brezentu, ir tik vėliau, 1983 m., buvo modifikuotos ir pilnai šarvuotos. Įdomu, kad jas gamino abi garsios švedų gamintojos: ir „Volvo“, ir „Scania“.

Šarvuotis sveria iki septynių tonų ir galėtų vežti pėstininkų skyrių – iki 12 karių. Šarvas yra nuožulnaus kampo, kad atmuštų kulkas, vietomis skirtingo storio (8-20 mm) ir galėtų apsaugoti karius viduje nuo smulkių kalibrų kulkų, skeveldrų ir menko galingumo sprogmenų. Mašina ginkluota kulkosvaidžiu (galima buvo sumontuoti du kulkosvaidžius – priekyje ir gale) ir šešiais dūminiais granatsvaidžiais. Šonuose yra šaudymo angos. Kadangi šarvuotyje nėra apsauginio bokštelio ir kulkosvaidininkai pro liuką šaudyti išlenda be priedangos, būtent jie kentėdavo labiausiai.

Pasaulio karybos istorijoje šie šarvuočiai geriau žinomi iš XX a. 7-ojo dešimtmečio Kongo krizės. Jais buvo aprūpinti Jungtinių Tautų Organizacijos taikos palaikymo misijose dalyvavę švedų, airių ir indų taikdariai. Afrikoje šarvuočiai buvo nudažyti balta spalva, pažymėti UN raidėmis. Galbūt dėl baltos spalvos ir savitos išvaizdos afrikiečiai mašinas praminė baltaisiais drambliais. Dėl tos pačios savitos formos švedų kariai mašinas pravardžiavo karstais.

Baltijos valstybėms atkūrus nepriklausomybę ir atkuriant kariuomenes, Švedija buvo viena didžiausių rėmėjų. Todėl ir „TGBIL“ šarvuočiai į čia atkeliavo gana anksti. 1993 m. Lietuvai, Latvijai ir Estijai švedai labdara skyrė po 13 šių šarvuočių. Lietuvos kariuomenėje jie visi buvo naudojami tik Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalione Tauragės rajone. Anot Lietuvos karių prisiminimų, tai buvo senos ir ne visada gerai veikiančios mašinos, bet mūsų kariai bent galėjo mokytis veikti su šarvuočiais. Jie buvo naudojami iki 2001 m.

Šių mašinų buvo pagaminta apie 500 vienetų. Yra žinoma, kad Švedijos muziejuose yra saugomi trys šarvuočiai, o Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje galite pamatyti dvi mašinas. Kviečiame apsilankyti ir apžiūrėti!

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukose – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono kariai, 1993-2001 m. naudojantys „Terrängbil m/42 KP“ šarvuočius.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus inform.