Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ, Irma STADALNYKAITĖ, Trakai, www.traku-zeme.lt

„Trakų žemės“ puslapiuose (2020 m. liepos 24 d. Nr. 30 (1132), p. 1) mes jau pristatinėjome jauną, energingą, ryžtingą vaikiną iš Naujasodžio Edviną Narkevič (19 m.), kuris liepos 6 d. dviračiu leidosi į kelionę po Baltijos šalis. Per 33 dienas jis apvažiavo Lietuvą, Latviją, Estiją ir grįžęs namo dalijasi įspūdžiais su mūsų skaitytojais.

Įveikti save

Vilniaus Gedimino technikos universiteto antro kurso aplinkosaugos studentas trakietis Edvinas Narkevič ryžosi pailsėti nuo kasdienybės ir išmėginti savo jėgas, o geriausias būdas tai padaryti – kelionės. Taip gimė mintis vienam pakeliauti po Baltijos valstybes dviračiu. „Birželio mėnesį skyriau darbui, užsidirbau pinigų kelionei ir išvažiavau liepos 6 d.“, – pasakoja Edvinas, galutinį kelionės maršrutą (šiauriausią tašką) – Taliną (Estiją) pasiekė kiek daugiau nei po savaitės, t. y. liepos 18 d. Po to atgal palei pakrantę iki Rygos, Klaipėdos ir pamažu grįžo namo.

Visa kelionė truko kiek daugiau nei mėnesį – 33 dienas. Dažniausiai būdavo važiuojama tokiu principu: vieną savaitę minama dviračiu, viena diena skiriama poilsiui. Ypač Edvinas giria Estijos kelius. Net užmiesčiuose galima važiuoti asfaltu, nereikia varžytis su sunkiasvoriu transportu, sako vaikinas. Taip pat jį sužavėjo ir Estijos gamta. „Ten jau kitoks kraštovaizdis, daugiau samanų, uolų, kelyje pasitaikė ne vienas krioklys, – prisiminimais dalijasi vaikinas. – Dar patiko Hyjumos sala (antra pagal dydį Estijai priklausanti sala – aut. pastaba), aplankiau bunkerius, karo muziejų, švyturius.

Apskritai, kelionės metu stengdavausi sustoti didesniame mieste ir apžiūrėti įžymias vietas. Pavyzdžiui, Taline buvau jūrų muziejuje, Rygoje – zoologijos sode, keliaujant per Lietuvą patiko Liaudies buities muziejus Rumšiškėse.“

Pasiteiravus, kas buvo sunkiausia ar lengviausia viso žygio dviračiu metu, vaikinas teigia, kad vienareikšmiškai atsakyti negalima: „Kitiems sunkiausia, atrodo, minti per lietų ir vėją, o man tuo metu sukyla sportinis entuziazmas, norisi save įveikti. Daugiausia rūpesčių man sukėlė dviračio padangos. Per dieną vos ne tris kartus pradurdavau, tekdavo lopyti.“

Džiugu, kad vietiniai gyventojai į panašias kelionių iniciatyvas žiūri teigiamai. Nors kelionės metu Edvinas retai apsistodavo pas žmones, bet jei pasisekdavo, tai būdavo, kaip jis sako, tikra šventė, nes gauni ir pavalgyti, ir pavyksta nusiprausti. Dažniausiai jis rinkdavosi nakvoti kur nors nuošaliau nuo gatvės, kur nors gamtoje pasistatydavo palapinę, bet kartu rinkdavosi ir tokią vietą, kad būtų saugu. Todėl jokių nesklandumų ir neįvyko. Nepatyrė jis ir finansinių sunkumų, daugiausiai pinigų išleisdavo maistui.

Taip pat Estijoje Edvinas sutiko ir nemažai bendraminčių, mėgstančių keliauti dviračiais, o Latvijoje tai kol kas, matyt, nėra populiaru, kaip jis pastebėjo. Taip pat ir užsienyje gyvenantys lietuviai mielai prieidavo prie jo pasiteirauti, kaip jam sekasi keliauti.

Kelionės – šeimos pomėgis

Dar mokyklos laikais Edvinas šiek tiek pažino Europos valstybes – aplankė Čekiją, Lenkiją. Taip pat yra važiavęs dviračiu po Švediją, Vokietiją, Daniją (iki šių valstybių kėlėsi keltu). Pernai ir užpernai vaikinas rinkosi Lietuvą, keliavo net iki Pajūrio. Kelionės dviračiu jo gyvenime atsirado nuo 2016 m., kai pradėjo keliauti dviese su tėčiu Ruslanu. Edvinas studijuoja VGTU ir yra turistų klubo (VGTU TK) narys, o pastarasis klubas jį motyvuoja rinktis panašias išvykas dviračiu. Vaikinas prisipažįsta, kad važiuodamas dviračiu tu judi lėtai, todėl gali grožėtis gamta.

Šiemet jo sumanymas aplankyti Baltijos valstybes sužavėjo ir seserį Eriką (14 m.). Kai brolis jau grįždamas namo pasiekė Palangą, tenai ji jo laukė su dviračiu (atvažiavusi autobusu) ir jiedu leidosi namo dviese. „Su sese smagu minti, tik gal lėtesnis tempas. Nes kai važiuodavau vienas, tai per dieną numindavau 80–90 km, o jei dar pūsdavo ir palankus vėjas, tai ir visus 100 km. Su seserimi maždaug įveikdavome po 50–60 km per dieną.“ Erika taip pat sakė redakcijai, kad labai džiaugėsi įgyta patirtimi ir šis išbandymas sustiprino jos norą keliauti.

Su sese Edvinas ne tik mina dviračio pedalus, bet ir rengia žygius. Jiedu yra žygiavę po Trakų apylinkes. „Mūsų senelių kaimas yra ties Aukštadvariu, tad esame surengę kokių 20–30 km žygių po jo apylinkes su nakvyne palapinėje“, – pasakoja Edvinas Narkevič.

Paklaustas apie ateities keliones, vaikinas sako, kad dar kol kas neturi tokių planų, tačiau būtinai pažadėjo redakciją apie juos informuoti. Tad mielai lauksime smagių kelionių įspūdžių ir palinkėsime jam sėkmės.