Didžiausia nuošliauža susiformavo Vorpilio (dešinėje) šlaite į Nemuno pusę. KPD (Jūratės Mičiulienės) nuotrauka

www.voruta.lt

Dėl slenkančių išskirtinio grožio Sudargo piliakalnių ant Nemuno kranto Šakių rajone šią savaitę buvo organizuota jungtinė įvairių sričių specialistų šio valstybės saugomo, nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto apžiūra. Norėta įsitikinti vietoje, kokia piliakalnių būklė, kokio tipo nuošliaužos bei kokios priemonės procesą sustabdyti būtų veiksmingos.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos, Šakių rajono savivaldybės, Sudargo seniūnijos atstovai piliakalnius apžiūrėjo nuo Nemuno pusės išplaukę buksyriniu „Tauragno“ laivu, taip pat apėję jų viršūnes. Visus neramino šį pavasarį atsiradę naujos nuošliaužos, ypač didelė susiformavo Vorpilio šlaite į Nemuno pusę. Anksčiau manyta, kad piliakalniams daro poveikį Nemuno vagos gilinimas, kai vandenininkai kasa smėlį ir jį supila priešingame krante. Tačiau dabar akivaizdžiai pasimatė, kad priežastis ne ta. Piliakalnio šlaite nuolat srūva šaltiniai, kurių lygis yra maždaug tame pačiame aukštyje, kaip šalia plytintys laukai.

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus vyriausiojo patarėjo Jono Satkūno teigimu, norint sustabdyti Vorpilio slinkimą, reikia ne tik kloti vadinamuosius sutvirtinimo „korius“, kokius šlaitams naudoja kelininkai, bet ir giliais, moreninį sluoksnį siekiančiais strypais pritvirtinti geotekstilę, kurią paskui užkloti velėna. Pasak J. Satkūno, Vorpilio nuošliauža ne tik transliacinė, kai šlaitas tarsi čiuožia lygiai žemyn, bet maždaug ties viduriu turinti įdubimą. Tas akivaizdžiai matėsi užlipus ant Vorpilio viršūnės. Nuošliauža beveik priartėjo prie apsauginės tvorelės. Norint sutvirtinti tokią sudėtingą nuošliaužą, reikia detalesnės analizės ir sudėtingesnių sprendimų. Geologo nuomone, šioje vietoje reikėtų pakloti kelis laiptuotus gabijonus (vielos tinklo dėžes su akmenimis), o paskui juos užkloti velėna.

Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai taip pat geranoriškai pasižadėjo prisidėti: gilinant Nemuno vagą smėlio papilti ir piliakalnių papėdėse. Taip bus paaukštintas krantas ir suformuota apsauga.

Buvo nutarta, jog Šakių rajono savivaldybė parengs avarinės būklės stabdymo bei prevencinių priemonių projektą. Rengiant projektą konsultuos ir KPD specialistai, ir geologai. Surinkus dar daugiau informacijos iš anksčiau darytų tyrimų, įsigilinus į piliakalnių aplinkos geologinius sluoksnius, artimiausiu metu specialistai dar kartą susirinks į pasitarimą dėl piliakalnių gelbėjimo darbų.

Geologų teigimu, taip pat svarbu šlaitus kuo dažniau fiksuoti ar nuo Nemuno pusės plaukiant laivu, ar dronais, kad būtų galima susidaryti aiškesnį vaizdą, kas ir dėl ko vyksta. Specialistų tvirtinimu, su gamtos procesais kovoti nelengva ir ne taip greitai randami geriausi sprendimai.

2009 m. nuo piliakalnių buvo nupjauta daug medžių, sąžalynų, kad atsivertų jų grožis, dabar traukiantis būrius lankytojų. 2011 m. buvo daryti piliakalnių pritaikymo lankymui darbai, ir jau tada pastebėta pirmoji nuošliauža. Apžiūrint piliakalnius taip pat svarstyta anksčiau kai kurių specialistų išsakyta nuomonė, kad galima slinkimo priežastis yra iškirsti medžiai, mat anksčiau jų šaknys sugerdavo daug drėgmės, lapija išsklaidydavo smarkų lietų. Sudargo piliakalniai gana statūs (35-60 laipsnių kampai), be to, jie gana aukšti – apie 40 m aukščio. Lietingais pavasariais ar kylant liūtims vasarą vanduo smarkiai srūva stačiais šlaitais.

„Tačiau negalima visko suversti tik dabartinei klimato kaitai, smarkioms liūtims. Pavyzdžiui, Gedimino kalne didžiulė nuošliauža buvo susiformavusi dar XIV a., kai apie jokią klimato kaitą nebuvo nė kalbos“, – pastebėjo KPD direktorius Vidmantas Bezaras. Jo nuomone, reikėtų paieškoti žolių ir krūmų ilgomis tvirtomis šaknimis, kad jos sutvirtintų šlaitus, bet neužstotų lankymui atvertų nuostabių piliakalnių šlaitų.

Sudargo piliakalniai pastaruoju metu išgarsėjo dar ir dėl 2020 metų vasarą jų apsaugos zonoje pastatyto paminklo garsiojo romano “Rugiuose prie bedugnės“ autoriui Džeromui Davidui Selindžeriui (Jerome David Salinger), kurio prosenelis kilęs iš Sudargo. Piliakalnius pritaikius lankymui, turistų srautai čia nenutrūksta.

KPD informacija