Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt

Ištyrę Biržų rajone rastą šiaurės elnio rago fragmentą, Klaipėdos universiteto mokslininkai nustatė, kad tai vienas seniausių ir pirmasis iki šiol Lietuvoje rastas toks žmogaus rankų darbo dirbinys. Unikalus radinys leis mokslininkams daugiau sužinoti apie Lietuvos istoriją prasidėjus visuotiniam atšilimui.

Iš pirmo žvilgsnio neypatingas rago fragmentas – archeologams ir kitų sričių mokslininkams – tikras lobis.

Ištyrę Biržų rajone, penkių metrų gylyje rastą rago fragmentą, Klaipėdos universiteto mokslininkai nustatė, kad tai – šiaurės elnio rago dalis. Atlikus radijo karboninį tyrimą, paaiškėjo, kad tai –vienintelis 12 tūkstančių metų senumo Lietuvoje rastas žmogaus rankų darbo dirbinys.

„Ragas yra bet kuriuo atveju žmogaus darbo įrankis. Ir jis yra šiek tiek ir nukirstas tam tikru kampu, netgi viršutinėje daly yra taip pat papildomi dariniai, kurie susiję tiesiogiai su darbu. Reiškia jis buvo kaip kaplys“, – sako Klaipėdos universiteto vyr. mokslinis bendradarbis prof. Linas Daugnora.

Iki šiol panašiais radiniais džiaugėsi Vokietijos, Lenkijos mokslininkai. Lietuvoje Tado Ivanausko muziejuje saugomi porą tūkstančių metų jaunesni šiaurės elnio rago fragmentai – neapdoroti žmogaus.

Šis unikalus radinys,  pasak mokslininkų, gali suteikti daugiau informacijos apie procesus, vykusius Lietuvos teritorijoje tuo laikotarpiu.

„Jis yra daugiau susijęs su žmonių migracija, su kultūrine reikšme – iš kur pirmieji žmonės yra atėję, kuo jie mito, ką jie gamino“, – svarsto Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doktorantas Gvidas Slahas.

Svarbi, pasak tyrėjų, ir geologinė informacija, nes Šiaurės elniai Lietuvoje dominavo prieš 13 tūkst. metų, po ledynmečio, prasidėjus atšilimui.

„Dar pakankamai mažai žinome apie tą Lietuvos laikotarpį. Žinome, kad tyrimus atlieka vokiečiai, juos pradėjo lenkai, latviai, estai irgi neatsilieka. Tai, kad mes pas save tokį daiktą taip pat jau turim, yra gerai. Tai rodo, kad mes irgi neatsiliekame nuo bendro europinio gal net pasaulinio konteksto“, – sako Klaipėdos universiteto vyr. mokslinis bendradarbis prof. Linas Daugnora.

Tyrimai dar užtruks, nes ne visus juos dėl specialios įrangos stokos mokslininkai gali atlikti Lietuvoje. Pagalbos teks kreiptis ir į kaimynines šalis. Vėliau radinys bus gražintas Biržų krašto muziejui.