Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr.

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt

Po keleto dienų, spalio 11 – ąją, mūsų laukia naujas pasirinkimas – po Nepriklausomybės atkūrimo 60 – ieji rinkimai į įvairius mūsų šalies valdžios organus, tarp jų – nauji rinkimai tam tikrose apygardose, taip pat Prezidento rinkimai, į Europos Parlamentą bei referendumai, o į Seimą – aštunti.

Sekmadienį buvo patvirtinti rinkėjų sąrašai. VRK vadovė Laura Matjošaitytė BNS teigė, kad šiemet rinkimų teisę turi apie 2,48 mln. Lietuvos piliečių. Seimo rinkimuose kandidatų sąrašus kelia 17 partijų, VRK yra iš viso įregistravusi per 1,7 tūkst. partijų iškeltų ir savarankiškai išsikėlusių kandidatų. Spalio 11 dieną bus renkamas 141 parlamentaras, 70 – pagal partijų iškeltus sąrašus ir 71 – vienmandatėse apygardose, viena iš jų skirta užsienio lietuviams.

Tai pilka statistika. Be palyginimų eiliniam rinkėjui ji nieko nesako. Dar blankesnės kandidatų diskusijos. Nacionaliniai debatai vyksta per televiziją, atskiri kandidatai ir partijos save pristato kitose viešosios erdvės platformose. Visų jų neįmanoma apžvelgti, o tie ekspertai, kurie tai bando padaryti, greitai supranta, kad standartinėse kandidatų programose vyraujančios klišės – tarnauti Lietuvai, keisti esamą sistemą, kovoti už žmonių gerovę – tėra balastas, kuris nieko nesako apie būsimą įstatymų kūrėją.

Bet ir mes nedaugiažodžiaukime. Redakcijos prašymu, sukaupęs visą kantrybę, perklausiau spalio 1 d. diskusijų bazėje „Žinau, ką renku“ Kelmės kultūros centre vykusius Kelmės – Šilalės vienmandatės rinkimų apygardos kandidatų debatus. Iš 12 kandidatų juose dalyvavo septyni. Penki, tarp jų – „Laisvės ir teisingumo“ partijos vienas iš „trijų muškietininkų“ lyderių, dėl įvairių priežasčių juos ignoravo.

Diskusija ir jos įrašas abiejuose rajonuose sukėlė nemažą susidomėjimą. Po dviejų dienų juo buvo susidomėję apie pusšešto tūkstančio žmonių, o transliaciją per Facebook paskyrą metu stebėjo 76 asmenys. Bet ar jie nenusivylė? Klausimas sudėtingas.

Kandidatų diskusijoje, kurią vedė žinomas žurnalistas Edvardas Kubilius, daugiausiai dominavo „vietinės“ problemos: švietimas, sveikatos apsauga, alkoholio pardavimas, rūkymas balkonuose, parama žemdirbiams, seniūnų rinkimai ir t.t. Į vedėjo kartojamą klausimą, kokius valstybinės reikšmės įstatymus jie siūlys svarstyti Seime, dažnas kandidatas vėl panirdavo į žemdirbiškas regiono problemas. Požiūrio į savo būsimą misiją parlamente ribotumas – išskirtinis tokių vienmandatininkų požymis.

Tad nenuostabu, kad daugiausiai įvairių nuomonių buvo išsakyta, pavyzdžiui, dėl Seimo priimto įstatymo drausti rūkyti balkonuose, jei bent vienas namo gyventojas prieštarauja. Daugelis pasisakė apskritai prieš draudimus, kiti rūkalių kontrolę priskyrė ne policijai, o namo gyventojams, bendruomenei. Išsiskyrė kandidatės moterys (jų diskusijoje buvo trys, visos pedagogės), kurios iš esmės pritarė draudimui.

Daugiau dėmesio sukėlė ir pasiūlymas įteisinti tos pačios lyties partnerystę, jei kandidatai patektų į Seimą. Jaunosios kandidatės iš Liberalų sąjūdžio ar Žaliųjų partijos nebuvo prieš tokį įstatymą, bet kiti, daugiausiai pagyvenę, įvairios patirties sukaupę vyrai kategoriškai prieštaravo „genderizmo įteisinimui“. Jie nepasidavė vedėjo provokacijai, kad reikia juridiškai legalizuoti LGBT…

Nemažai diskutuota, pavyzdžiui, dėl alkoholio pardavimo ribojimų. Kandidatai jiems nepritarė, nes esą patys juo nepiktnaudžiauja. Bet juos sutrikdė klausimas, kiek patys jo vartoja. Žinomas advokatas, pareiškęs, kad 10 metų negeria nė lašo, vis tiek pasisakė…už alkoholio pardavimo laiko ilginimą…

Gaila, kad pretenduojantys į nacionalinį parlamentą, o ir pats renginio vedėjas, nekreipė dėmesio nei į valstybės saugumo, nei į tarptautinės politikos klausimus, nors rinkėjai internetu juos uždavinėjo. Tik „Kartų solidarumo sąjungos – Santalkos Lietuvai“ atstovas bandė padrikai svarstyti, kaip Lietuva tapo ES kolonija ir NATO poligonu… Vedėjas taip pat nesivargino kandidatams užduoti internautų klausimų apie įvykius Baltarusijoje, santykius su Rusija, mūsų užsienio politiką. Kartais atrodė, kad pretendentai taikosi ne į Seimą, bet į savivaldybės tarybą…

Neminėdamas diskusijos dalyvių pavardžių (kad tai nebūtų tam tikra agitacija), išskirčiau daugiau patyrusiųjų pozicijas – TS-LKD atstovo, nacionalinio deputato duonos jau ragavusio kandidato iš partijos „Lietuva – visų“, teisininko iš Centro partijos – tautininkų, galbūt dar pedagogės iš Liberalų sąjūdžio…

Komentaras skelbtas Šilalės rajono laikraštyje „Šilalės artojas“ ir  www.silales-artojas.lt.