lrv.lt nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda buvo teisus: Vyriausybę krečia emocinio nestabilumo drugys. Žinynai aiškina, kad emocinis nestabilumas – psichologinė žmogaus būsena, kuriai būdingas lengvas perėjimas į kraštutinumus, greiti ir dažni emocijų pasikeitimai. Šį kartą toks apibūdinimas taikytas ne konkrečiam žmogui, nors dažnas supranta, kad būtent Premjerei Ingridai Šimonytei, o visam ministrų kabinetui.

Ūmaus krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo priežastys dar bus analizuojamos, bet jau dabar aišku, kad pirmuoju smuiku čia grojo I. Šimonytė. Būtent jos pasiūlymas ministrui Prezidentui pasirodė keistas: susikeisti vietomis su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu. Rotacija? Rokiruotė? „Šachmatų terminais kalbant, rokiruotę galima atlikti tik tada, kai tarp karaliaus ir bokšto nėra figūrų“, – sakė Kaune viešėjęs valstybės vadovas ir Ginkluotųjų pajėgų vadas. – Juk ne Vyriausybė ar Vyriausybės vadovas sprendžia, ar ponas Anušauskas galėtų tapti NSGK pirmininku. Tai Seimo sprendimas“.

L. Kasčiūnas irgi lengvabūdiškai patvirtino, kad, jeigu jam bus pasiūlyta, jis sutiks užimti naują postą. Bet ir šiuo atveju sprendžia ne asmeniškai Premjerė, o Prezidentas Vyriausybės teikimu. G. Nausėda sakė, kad NSGK pirmininkas yra vienas iš kandidatų, bet ne vienintelis. Kitas klausimas – politikų kompetencijų lygis. A. Anušauskas jau turėjo neblogą įdirbį savo srityje, o L. Kasčiūnas – savo. Abu politikai buvo populiarūs visuomenėje. Nuo pat lapkritį atliktų apklausų matyti, kad, kaip rodė LRT ir „Baltijos tyrimų“ apklausa, būtent „A. Anušauskas geriausiai dirba Vyriausybėje“ (29,5 proc. tarp kitų ministrų). Tiesa, kovo viduryje tarp populiariausių politikų jo reitingas buvo smuktelėjęs vienu procentiniu punktu, ir jį buvo pralenkęs tiek visuomenininkas Andrius Tapinas, tiek Ramūnas Karbauskis. Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentui Virgiui Valentinavičiui tai leido manyti, kad ministro „reitingas yra popierinis“. Politologas įtariąs, kad Prezidentas jį pakvies į savo rinkimų komandą…

Kaip jau minėjome, viso šito „kibišo“ ištakos bei priežastys dar neaiškios. Rašant šias eilutes, dar nebuvome išgirdę Premjerės versijos. Ji pateikta pirmadienį. Vertinimai ir nuomonės plūdo visą savaitgalį. Tačiau aiškinimasis socialiniuose tinkluose tik paskatino spėliones ir sukiršino visuomenę. Kai valstybės vadovai ir užimantys atsakingas pareigas asmenys pirmenybę teikia Facebook‘ui, o ne nieko nelaukę rengia susitikimus su žurnalistais (kai kas klausia: ar turi Vyriausybė atstovą spaudai?), tuomet komunikacija virsta gandais ir spėlionėmis. Čia galime pritaikyti lakų posakį: drumstame vandenyje velniai veisiasi…

Kad tarp prezidentūros ir Vyriausybės bei valdančiosios daugumos yra perbėgusi juoda katė, niekam ne naujiena. Bet kad tokia nesantaika kiltų ministrų kabineto viduje ir ypač šiuo metu, nelaukė niekas. O čia dar premjerės apsižodžiavimas su Teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska, kuris vėlgi pagarsintas tik per visagalę „veidaknygę“. Stebėtina ir tai, kad ministro posto rokiruotė nebuvo aptarta nei koalicijos taryboje, nei Seime. Žmonėms peršama versija, kad I. Šimonytės priešprieša su Prezidentu peraugo į ambicijų karą, kuris kenkia valstybei. „Lipkit lauk iš ambicijų smėlio dėžės ir kartu su Prezidentu nuraminkite Lietuvos žmones“, – ragino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ administracijos vadovas Arnoldas Pikžirnis.

Žinoma, opozicija tuo tik džiaugiasi. Nuolatiniai valdančiųjų kritikai opozicijoje, ypač tie, kurie tapę kandidatais prezidento rinkimuose, susitikimuose su rinkėjais mala į miltus ir dabartinę Vyriausybę, ir valdančiąją daugumą, ypač konservatorius. Net pasigirdo raginimų Prezidentui elgtis ryžtingiau – paleisti Seimą ir keisti visą Vyriausybę. Atrodo, kad tai nerealu, nes šiemet laukia treji atsakingi rinkimai…

Gali būti, kad šis ūmus konfliktas greitai išblės, kaip ir įsižiebęs. Bet čia prisimenu dar vieną gerą posakį: vidury brastos arkliai nekeičiami. Rusijos karas prieš Ukrainą visą Europą užnešė ant seklumos. Lietuva atsidūrė jos viduryje. Nacionalinio, saugumo ir gynybos srityje kaip niekada reikalingas susiklausymas, bendri veiksmai, koordinacija. O jeigu taip, tai KAM ir Seimo NSGK yra pagrindiniai šių veiksmų organizatoriai. Kaip dabar mes atrodysime naujų ginklų pardavėjams, aktyviai remiamam kovojančiam Kyjivui, žadėtai vokiečių brigadai, jei nesusitvarkome savo smėlio dėžėje, užuot darniai joje žaidę, pilame smėlį vienas kitam į akis…

O gal iš tiesų Prezidentui jau nepakanka vien tik treptelėti kojele ar suokti apie emocinį nestabilumą?