Česlovas Iškauskas. aidas.lt nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Praėjusią savaitę apžvalgininkui, ketinančiam komentuoti svarbiausius įvykius, neliko pasirinkimo: Putino režimas pašalino dar vieną nepalankų varžovą – birželį vos 48-rių sulauksiantį Aleksėjų Navalną. Lemiamas pasiruošimo etapas apgalvotas iš anksto: oponentas išgabentas į atokią koloniją „Poliarinis vilkas“ šiauriniame Jamalo Nencų autonominės apygardos rajone, kad kaip B. Nemcovui prie Kremliaus neišdygtų visiems akis badančių pagerbimo vietų.

Pašalinimo technologija tokia įvaldyta, įprasta ir paprasta, kad ją Rusijoje gali perprasti net ne koks „kagėbė“ agentas ar „Novičioko“ specialistas, o eilinis kalėjimo prižiūrėtojas: įvarvinai į rytinę arbatą tam tikro preparato, ir širdis po kiek laiko sustoja arba krešulys sukelia platų mirtiną kraujagyslių sistemos nepakankamumą.

Šiame Putino nusikaltime yra grynai žmogiškų niuansų. Šeštadienį A. Navalno motina Liudmila Navalnaja su advokatu atvyko į Salechardą, iš kurio už 50 km yra kolonija, paimti sūnaus kūno. Čia spaudė 27 laipsnių speigas. Kolonijos viršininkas juos išlaikė keletą valandų, paskui pasakė, kad kūnas išvežtas į Salechardą ekspertizei. Mama sukorė dar 50 km atgal įšalusiu, išklibusiu, vos riedančiu vietos autobusiuku. Ar skanius pusryčius sukirtęs viršininkas V. Kalininas negalėjo iš anksto perspėti apie tai moters ir advokato? Ir štai, kaip rašo portalas Echofm.online (buvęs „Echo Moskvy“), Salecharde į morgą motinos neįleido, jo durys buvo užrakintos. Paskui ji sužinojo, kad apskritai Aleksėjaus palaikų jame nėra… Jie dingo kažkur pakeliui…

Ar verta kalbėti apie paprastą žmoniškumą Rusijoje? Na, apie tokį, apie kokį neseniai Rusijos šeimų konkurso nugalėtojams mėgino suokti Putinas, pasakodamas, kokį pavyzdį jam rodė tėvas. Apie „paprastąjį fašizmą“ (vyresnieji prisimena baisųjį Michailo Rommo filmą) – taip, bet ne apie elementarų visiems gyvūnams įprastą požiūrį į vienas kitą. Putinas įtvirtino kitokią rusų visuomenės elgseną.

Ką visa tai sako apie Rusiją, kurią valdantys autokratai arba pavirsta gyvomis iškamšomis, arba žmogėdromis, negailinčiomis net savųjų? Mičigano universiteto profesorė Erica Frantz daugiau kaip 15 metų tyrinėja autokratinių režimų elgesį. Savo interviu portalui Meduza.io ji sako, kad įprasta manyti, jog diktatoriai vengia žudyti opozicijos lyderius, kad nekiltų bereikalingo triukšmo, kuris jų valdžiai nežada nieko gero. Tuomet tokius politikus jie sodina už grotų, areštuoja jų sąskaitas, represuoja aplinką. Bet Rusijoje dabar daroma taip kaip neseniai Zimbabvėje, kur opozicinės partijos lyderį rado užmuštą tiesiog ant kelio…

Kodėl tik dabar Putinas susidorojo su A. Navalnu? Užtat kad pajuto, jog beveik 80 proc. rusų pritaria jo karui Ukrainoje, vadinasi, nekils protestų dėl dar vieno priešininko sunaikinimo. Putinas puikiai žino, kad opozicija Rusijoje yra silpna, beveiki sunaikinta, o aršiausi jo priešininkai toli nuo Maskvos.

Kita vertus, rašo E. Frantz, Putiną padrąsino sėkmingas amerikiečių „trampisto“ Tuckerio Carlsono vizitas į Kremlių. Jo interviu su Putinu leido sukurti Maskvai naują propagandinį šou, kuris, esą, įtikino amerikiečius, jog viskas, ką daro Putinas, yra teisinga. Vėlgi pastarasis puikiai pasinaudojo nesutarimais JAV valdžioje ir menkstančia pagalba Ukrainai. Todėl tokioje atmosferoje kodėl nesusidorojus su ryškiausiu savo oponentu, t.y. kodėl nenukirtus naujos galvos vos gyvai Rusijos opozicijai?

Aną Zimbabvės opozicionierių nužudė prieš pat rinkimus. Kovo 15 – 17 d. Rusija rinks naują prezidentą. Putinas akylai stebi tik ką iškilusio dar vieno jam oponuojančio politiko B. Nadeždino sėkmę: prie jo rinkiminių parašų išsirikiavo kilometrinės eilės. Nors politikui neleido registruotis kandidatu, A. Navalno nužudymu Putinas tarsi perspėjo: neperženk raudonos linijos. Ir B. Nadeždinas viename interviu giria Putiną už jo sumanymą, patriotizmą, už išeičių iš karo padėties ieškojimą.

Ekspertai nededa daug vilčių į Rusijos opoziciją. Dar marksistiniai teoretikai rašė, kad revoliucinė situacija turi subręsti: apačios nenori, viršūnės nebegali. Putinas bus perrinktas, karas Ukrainoje greičiausiai bus įšaldytas, bet grėsmės Europai išliks. Kol autokratams pasaulyje nebus sukurta nepakantumo ir atmetimo atmosfera (D. Trumpas turi ryškių autokrato bruožų), tol demokratija stovės prie ešafoto.

Pabaigai – vienas sutapimas. Putinas nužudė A. Navalną tą dieną, kai Miunchene prasidėjo saugumo konferencija. Pamenate, kaip diktatorius pasauliui grasino 2007 m. vykusioje 43-ojoje konferencijoje? Dabar jis vėl metė iššūkį demokratinei visuomenei. Iki ko tai tęsis?