Pirmasis spausdintas Rusios žemėlapis. 1525 m. commons.wikimedia.org

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Rusijoje atverta plati „žalia gatvė“ istorijos klastotėms. Jų tikslas – pateisinti karą prieš Ukrainą, o tolimesnėje perspektyvoje – parengti Rusijos visuomenę gyventi diktatūros sąlygomis, primenančiomis stalinizmo laikus. Oficialų signalą savaip interpretuoti perdirbtus istorijos faktus davė pats Putinas, prieš pat intervenciją į Ukrainą neva pagrįsdamas vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“.

Lapkričio pradžioje Putinas pasirašė įsaką prie prezidento sukurti Nacionalinį istorinės atminties centrą, kuriam vadovaus istorikė Jelena Malyševa. Vienas iš jo uždavinių – kovoti su istorijos klastotėmis. Paradoksas, bet būtent tokias klastotes ir skleidžia Kremlius.

Jau nuėjo į užmarštį istorikų šypsenas sukėlusius Putino svarstymus, jog Ukrainos valstybę įkūrė Leninas, jog ji visada priklausė Rusios kunigaikštystei, didybės manija politologai pavadino savęs sugretinimus su Aleksandru Nevskiu ar net Petru I-uoju…

Sausio pradžioje jo padėjėjai Putinui pakišo pirmą prieš 497 metus spausdintą Rusios žemėlapį, įsigytą Londone „Sotheby“ aukcione ir 1994 m. atiduotą saugoti Rusijos archyvų tarnybai. Jį 1525 m. sudarė XVI-ojo amžiaus rusų diplomatas Dmitrijus Gerasimovas, kuris į senąją rusų kalbą buvo išvertęs Bibliją ir tarnavo Moskovijos žemių pasiuntiniu prie popiežiaus Klemenso VII-ojo. Putinas tame žemėlapyje pamatė tai, ko jame nėra: Maskvos kunigaikštystė ir keletas jo vasališkų žemių buvo įsispraudę tarp Livonijos ordinui, LDK, Kijevo Rusiai priklaususių teritorijų, didžiulių mongolų ordos užimtų kraštų ir niekada nevaldė pietų Tartarijos – šiuolaikinės pietų bei vakarų Ukrainos ar osmanų imperijai priklaususio Krymo (Tavrijos).

Nepaisydamas aiškaus melo, Putinas lapkričio pradžioje vėl griebėsi to paties vaidmens: savaip vertino Aleksandro Nevskio tariamą suokalbį su mongolų orda priešintis Vakarų invazijai. Galbūt Putinas, kalbėdamas apie jo priešus Vakaruose, turėjo galvoje Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kuri kartu su lenkais ir kitomis tautomis brovėsi į Moskovijos valdas. Bet politologas A. Galiamovas portale Echofm.online (buvęs uždarytas „Echo Moskvy“ radijas) tai aiškina kitaip: šiandien ta orda – tai Kinija, o Nevskis – tai Putinas, kuris, nors ir „guli po Kinija“, bet kartu nori įveikti Vakarus, tiksliau – Ameriką…

Šią unikalią alegorinę Putino mintį naujienų agentūra TASS platina greta gausios informacijos iš Kinijos, kaip Pekinas Sibiro miestuose atidaro savo regioninius oro uostus, kaip įsisavina taigos turtus, stato dujotiekį, o Honkongą vadina specialiuoju Siangano provincijos administracijos centru. Putinas lankstosi Pekinui, aukodamas dalį Rusijos, kad tik kartu priešintųsi JAV. O tuomet galima ir iškraipyti istoriją apie Nevskį, kuris buvo priverstas nusilenkti mongolų ordai ir ieškoti jos palankumo… Kitas šio radijo apžvalgininkas Nikolajus Travkinas ironiškai klausia: kodėl Putinas savinasi dar ir Petro I-ojo nuopelnus, juk šis imperatorius kaip tik ir garsėjo, jog „prakirto langą į Europą“.

Ir čia trumpai priminsiu, ką esu rašęs apie šio caro žygius. Norėdamas vargingą carinę Rusiją pritempti prie Europos, 1697 m. pavasarį  Petras I išplaukė iš Libau-Liepojos ir, praplaukdamas pro Memelį-Klaipėdą, godžiai žiūrėjo į krantą ir matė jame pavyzdines vokiečių žemes. Jis ką tik buvo aplankęs puikiąją vokišką Rygą ir akimirksniu susižavėjo Europa. O kai pasiekė Kionigsbergą ir žengė savojo laivo „Schtandart“ trapu ant krantinės, jaunuolio širdis net apsalo: „Štai kokia turi būti Rusija!“ – tarė jis tą balandžio 18 d. Pakrikštijęs savo kelionę „Didžiąja pasiuntinybe“, Petras I ėmė lankyti kitas Europos sostines ir uostus, o juose mokytis menų bei amatų. Verbavo jis ir specialistus, braižė Rusijos ateitį, kurią grįžęs ryžtingai įgyvendino. Caras net savo antrąją žmoną Jekateriną I parsivežė iš Livonijos. Paskui atsirado imperatoriaus darbų tęsėja, tikra prūsė nuo Ščecino Jekaterina II…

Tokia ta rusų valdovo trauka į Vakarus. Tuo tarpu Putinas, lygindamas save su rusų imperatoriais ir karvedžiais, gieda visai kitokią giesmę. Kaip pavadinsi šiuos „istoriko“ manevrus: nesveikas protas, didybės manija ar sąmoningas istorijos klastojimas? Ir viena, ir kita.