Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.iskauskas.lt

Štai mes ir už tos sąlyginės ribos, kuri vadinama Naujaisiais metais. Gamtoje šis etapas prasideda nuo saulėgrįžos, tai yra, nuo prieškalėdžio, gruodžio 22-osios, kai saulė pamažu iš pietinio dangaus pusrutulio grįžta į mūsiškį šiaurinį. Dienos pradeda ilgėti, ir tai nemaža dingstis gerai nuotaikai.

Jeigu tęstume šį nekaltą žaidimą, tai atkreiptume dėmesį, kad šie metai pagal kinų Saulės kalendorių yra vadinami Baltojo metalinio Jaučio metais. Jeigu juos lyginsime su praėjusiais Žiurkės metais, kurie mūsų kasdienybėje sumanumu, išmintimi ir išradingumu vargu ar pasižymėjo, tai Jautis jau simbolizuoja kitką – tvirtumą, pastovumą, didelę energiją ir didžiules pastangas, įveikiant visus sunkumus. Kitų tautų mituose šis gyvulys (arba karvė, bizonas) įprasmina vaisingumą bei derlingumą. Pavyzdžiui, etruskai nešiodavo metalinius diskus su išgraviruotomis jaučio galvomis, tikėdami, kad jie atneš laimės meilėje arba padės išsaugoti draugystę, garantuos gerą sveikatą ir ilgą gyvenimą.

Kinai šių Naujųjų metų sulauks tik vasario 12 dieną, o Lietuvoje pagal jų kalendorių jie ateis vasario pradžioje. Tikėsime ar ne tais mitais, tačiau kiekvienas gali pasvarstyti, kokių gi metų jis sulauks šiemet. Kaip sakoma, yra gerų ir blogų svarstymų.

Gerai tai, kad abu pandeminiai karantinai sustiprino šeimas, įrodė, jog buvimas minioje ir pramogos tėra paviršutiniškas gyvenimo būdas, kuris atneša tik laikiną pasitenkinimą. Pastovios vertybės – tai sustiprėjusi vaikų ir tėvų sąjunga, atjauta vienišam ar senam, savanoriška neatlygintina pagalba negaluojančiam. Bloga tai, kad šita globalinė krizė pareikalavo daugiau kaip tūkstančio aukų, keliasdešimt tūkstančių nesikelia iš ligos patalo. Cinikas pasakytų: per COVID-19 visuomenė apsivalys nuo jai našta tapusių garbaus amžiaus žmonių, ir valstybė nuo to tik išloš. Toks požiūris žiaurus ir nepateisinamas.

Kokie gi scenarijai paišomi šiems metams? Nors koronaviruso aukų skaičiai muša visus rekordus ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, tačiau prognozuojama, kad pavasariop jis nuslops. Tam reikalingos kelios sąlygos, priklausančios tik nuo mūsų pastangų: efektyvios ir griežtos kovos su virusu priemonės, neatmetant ir Nepaprastosios padėties, bei sklandus skiepijimo nuo jo procesas. Apie vakcinos kuriamą masinį imunitetą mes galime tik svajoti ir pasikliauti mokslininkų prognozėmis, o štai psichologinis pagerėjimas garantuotas ir jaučiamas jau šiandien. Paskiepytos slaugės su ašaromis akyse dėkoja likimui (gal valdžiai, gal medikams), kad jos galų gale galės būti saugios…

Tiesa, lietuviai jau tokia tauta, kad visus 30 metų ieško kaltų. Dabar gi naujai išrinktieji, demonstruodami savo ryžtingumą, taršo Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), tarsi jis labiausiai kaltas dėl klaidingos mirusiųjų skaičiaus statistikos. Valdančioji dauguma, taip pat ir sveikatos apsaugos ministras, atrodo, jau surado atsakingą iešmininką, ir po švenčių galbūt lėks galvos…

Šiek tiek žinau šio centro darbo specifiką (esu aštuonerius metus dirbęs Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos komunikacijos padalinyje). Šios kontroliuojančios organizacijos vadyba niekada nebuvo tobula, ji nebuvo pasirengusi ir COVID-19 iššūkiams, nors daug kartų šaukėsi Vyriausybės pagalbos. Gydymo įstaigos, teikiančios informaciją šiam centrui, pro pirštus žiūrėjo į statistikos tikslumą…

Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis regi du scenarijus, kaip šiemet gyvens lietuviai. Jis mano, kad iki 20 proc. augs nedarbas (dabar jis siekia 15,5 proc.), didėjant gyventojų mirtingumui, didės ir emigracija, taigi, formuosis bendro gyventojų skaičiaus mažėjimas. Taip pat dėl gamybos lėtėjimo augs kainos. Jų nekompensuos nei sparčiai augantys gyventojų indėliai bankuose, nei atlyginimų, pensijų, įvairių išmokų didėjimas.

Vis dėl to ekspertai numato ir optimistinį scenarijų. Pasak B. Gruževskio, jei viskas vyks sėkmingai, Lietuvoje karantinas galėtų švelnėti jau sausio viduryje, o vasarį būti atšauktas, kas skatins ir ekonomikos atsigavimą. Vakcinos sėkmė, globalių tendencijų įtaka turėtų sukurti atsinaujinimo atmosferą, kuri paskatins piliečių pasitikėjimą savo valstybe.

O šių metų simbolis Jautis tegul dirba savo darbą: tempia tą sunkų jungą, nes be mūsų pastangų, juodo darbo ir lietuviškos kantrybės savo geresnio rytojaus nesukursime.

Pirminis komentaro  šaltinis – www.silales-artojas.lt