Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Kol karas Ukrainoje perėjęs į lėtą vienas kito marinimo fazę, visus sukrėtė naujas įžūlus Putino manevras: nutaikęs progą jis sunaikino savo priešininką Prigožiną (mes ir toliau didžiausių banditų pavardes iš nepagarbos jiems rašysime be vardų ir tėvavardžių – Aut.). Tokią jo baigtį galėjo prognozuoti kiekvienas, žinodamas, koks kerštingas yra Putinas, bijantis būti nuverstas ar pašalintas. Taip ir atsitiko.

Nieko naujo Kremliaus valdovas nepasakė, išgyręs savo priešininką, kurį jo vadovaujamo „Wagner“ žygio į Maskvą metu vadino išdaviku, smeigiančio peilį į nugarą. Bet tai vėlgi – senas buvusio saugumiečio stilius: kaip sakoma, kiaulės akimis tvirtinti, kad yra priešingai ir jis čia niekuo dėtas… Sunku ką nors apgauti.

O Putino ginklanešio Lukašenkos lūpose vėlgi neišgirdome nieko naujo: lyg pasiteisinimas, lyg savo šeimininko užtarimas, lyg vaizdavimas esąs taikdarys… Nors Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“ tik atpasakojo dalį Lukašenkos interviu žurnalistams, tačiau prasitaręs „batka“ atskleidė tiesą apie savo globėją. Jis sakė: „Aš pažįstu Putiną. Tai viską apskaičiuojantis, labai ramus ir netgi lėtas žmogus, kai priima ne tokius sudėtingus sprendimus…“ Suprask: sudėtingą sprendimą sunaikinti Prigožiną jis priėmė po ilgo svarstymo ir gerai apskaičiavęs…

Palikime šiuos akivaizdžiai kvailus manevrus jų autoriams. Neliesdami visos šūsnies sąmokslo teorijų, o pasvarstykime, kas dabar bus. Daugelis ekspertų sutaria, kad tokiais metodais (o jie panašūs į Stalino ar Hitlerio; juk panašiomis provokacijomis buvo pradėti abu pasauliniai karai) šalindamas konkurentus Putinas sustiprino savo pozicijas. Savo aplinkai Kremliuje ir generolams jis parodė nepakęsiąs grasinimų ir šantažo, o opozicijai, jeigu tokia Rusijoje dar gyvybinga, ateina dar niūresni laikai. Bet tai laikina.

Nors Lukašenka garantuoja, kad „Wagner“ „gyvena ir gyvens Baltarusijoje, kaip to kai kam nesinorėtų“, tačiau ši banditiška grupuotė pamažu išsklaidoma. Dalis bus išdalinta kitiems Rusijos kariuomenės padaliniams, vieni išsiųsti tiesiai į Ukrainos fronta, kiti represuoti, o kažkuris smogikų branduolys bus komandiruotas atgal į Afriką, kur toliau vykdys banditiškus Kremliaus nurodymus.

Ar ši grupuotė dar atgis? Abejotina. Nors pavieniai jos atstovai piktinasi tuo, kas įvyko, protestuoja prieš kažkur Rusijos gilumoje „vagneriečių“ buldozeriu išlygintus kapus ir į krūvas suverstus medinius kryžius, žada dar susivienyti ir grasina Kremliui, Putinas kol gyvas to neleis. Karinių struktūrų jis nelies iš baimės prieš jas, o štai priešininkus, nors jie kažkada buvo bičiuliai (Prigožinas savo restorane Sankt Peterburge skaniai maitino patį Putiną), naikins negailestingai. Tokia diktatūros logika.

Kaip rašė „Carnegie Foundation“ mokslinis bendradarbis Aleksandras Baunovas, Rusijos politinė sistema „vis labiau įgauna mafijinės valstybės bruožų“, panašių į tuos, kurie viešpatauja kalėjimuose ir apibrėžiami neverčiamu kalinių žargonu – gyvenimas pagal „poniatkes“. Kitaip sakant, taisyklės ir įstatymai formaliai egzistuoja, bet toje valstybėje visi elgiasi intuityviai, nes reikia tiesiog jausti, kas yra tavo „vierchas“. Kremliui artimi šaltiniai portalui Meduza.io tvirtino, kad Prigožinas peržengė visas ribas, ir nubausti jį buvo tik laiko klausimas. Vadinasi, Rusija – kalėjimas? Nieko naujo. Netgi tai, kad birželio pabaigoje Putinas išsakė pretenzijas Prigožinui, esą jis per metus iššvaistė 86,3 mlrd. rublių iš valstybės biudžeto ir dar 110 mlrd. išleido samdinių draudimui (ogi Putinas po to teigė, kad valstybė nefinansavo grupuotės), reiškė perspėjimą buvusiam virėjui: savi iš savų nevagia…

Štai kodėl politologai prieina vieningos nuomonės, kas gali nubausti patį Putiną. Tik jo pralaimėjimas Ukrainai. Ukrainiečių pergalių reikšmė nepaprastai išauga turint galvoje galimas permainas toje mafijos valstybėje. Jeigu jiems pavyktų atsiimti užgrobtas teritorijas, įskaitant ir Krymą, arba bent suduoti reikšmingą smūgį rusų kariaunai ir taip paveikti užzombintų rusų sąmonę, Putino aplinka privalėtų nukreipti rūsčius žvilgsnius į savo šeimininką.

Bet ar tai jau būtų režimo pabaiga?