Asociatyvi Freepik nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Netiesa, kad Kyjivas kategoriškai atsisako sėsti prie taikos derybų stalo su Maskva. Ar dėl Vakarų spaudimo, ar dėl pasikeitusių aplinkybių fronte Ukraina jau nesilaiko įžadų niekada jokiu klausimu nesiderėti su agresoriumi. Tai liudija naujos publikacijos JAV spaudoje.

Ko gero, nuo pat karo pradžios galima buvo įtarti, kad kontaktai tarp Maskvos ir Kyjivo, žinoma, per tarpininkus, vyksta, ir ne tik dėl apsikeitimo belaisviais, žuvusiųjų palaikais, sužeistaisiais ar grąžinant pagrobtus vaikus. Šįkart paprastai gerai informuotas laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad slaptos derybos dėl paliaubų, galėjusios suteikti atokvėpį abiem pusėms, turėjo įvykti Katare. Jo sostinėje Dohoje rugpjūtį turėjo susitikti Ukrainos ir Rusijos delegacijos. Pirmiausia abi šalys ketino priimti susitarimą nutraukti abipusius smūgius energetikos objektams. Kyjivui tai būtų padėję lengviau spręsti energijos tiekimo problemas artėjant šalčiams (Ukraina neteko maždaug pusės energetinių pajėgumų, Rusija – apie 15 proc. naftos perdirbimo apimčių), o rusams – toliau kuru aprūpinti savo karo mašiną, nors pastaroji aplinkybė ukrainiečiams ir neatrodo patraukli.

Neįvardyti diplomatai laikraščiui sakė, jog Kataras jau du mėnesius dalyvavo Rusijos ir Ukrainos delegacijų kontaktuose ir buvo belikę suderinti smulkias ugnies nutraukimo prieš energetikos objektus detales. Pabrėžiama, kad apie visuotines taikos derybas kalbos nebuvo… Tad kas gi atsitiko? Kai jau iki numanomo susitikimo beliko keletas savaičių, Ukraina netikėtai, neperspėjusi nei Kataro, nei Vakarų, įsiveržė į Kursko sritį. Maskva tradiciškai tokį išpuolį pavadino „eskalacija“, bet derybų visiškai neatšaukė. Diplomatai žurnalistams sakė, kad Rusija „derybų neatšaukė, tik paprašė duoti laiko“. Tada Kataras atšaukė Ukrainos delegacijos vizitą į Dohą.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarija paaiškino, kad susitikimas buvo atšauktas dėl padėties Artimuosiuose Rytuose (Dohoje vyksta derybos tarp Izraelio ir HAMAS), bet jau netrukus, rugpjūčio 22 dieną, t.y. šį trečiadienį, šalys susitiks vaizdo konferencijos, kitaip sakant, nuotoliniu būdu.

Šią žinią, remdamiesi Amerikos žiniasklaida, savaip interpretavo tiek Rusijos, tiek Ukrainos portalai. Kremliui ištikimi leidiniai akcentavo „klastingą Ukrainos nacistų išpuolį“ prieš taikius Rusijos pasienio rajonus ir citavo Putiną, kuris neseniai tarsi nustebęs mestelėjo: „Argi po šito su jais galima derėtis?“. Jis tebesilaiko sąlygos, kad „Maskva nedelsiant nutrauks ugnį ir pradės taikos derybas, jei Ukraina išves savo pajėgas iš keturių regionų ir atsisakys siekio įstoti į NATO“. Kyjivas kartoja: derybos įvyks tik tuo atveju, jei Maskva pasitrauks už 1991 m. užfiksuotos valstybių sienos.

Tačiau „The Washington Post“ publikacija, kuri atspindi daugumos vakariečių troškimą „taika bet kokiomis sąlygomis“, yra kartu ir priekaištas V. Zelenskiui dėl netikėto karinio reido į Rusijos teritoriją. Esą įsiveržimas į vakarinę Kursko sritį rugpjūčio 6 dieną sutrukdė taip laukiamoms deryboms dėl paliaubų, o gal ir dėl visa apimančios taikos.

Atrodo, kad Vakaruose vis dar renkamasi paaukoti apie 20 proc. okupuotos Ukrainos teritorijos laikinai taikai įtvirtinti, nors, daugelio ekspertų nuomone (o ir Putinas ne kartą yra pabrėžęs), Maskva nesustos nei ties keturiomis užgrobtomis sritimis, nei ties visos „nacistinės“ valstybės siena. Sėkmingas Kyjivo „blickrigas“ Rusijos žemėje, ko neslėpė V. Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas, tai bandymas „įtikinti Rusiją pradėti sąžiningą derybų procesą“. Vadinasi, strateginis V. Zelenskio mąstymas ima viršų prieš konformistines taikos viltis Vakaruose…

Išpuolis prieš Kursko sritį ir maždaug 1500 kv. km Rusijos teritorijos užėmimas Kyjivui įdavė stiprią kortą galimoms deryboms. Putinas neturi kitos išeities, kaip tik neatšaukti derybų ir gauti daugiau laiko. Kam? Pakeisti padėtį už 500 km į pietus nuo Maskvos, telkti daugiau pajėgų, karinės technikos, ieškoti sąjungininkų, smogti kitomis kryptimis. Jėga prieš jėgą – štai jo karo principas. Deryboms Putiną gali priversti tik galingesnis priešininkas ir nepasitenkinimas šalies viduje (pastarasis svertas kol kas pats silpniausias).

Jeigu tokia Kyjivo taktika pasitvirtintų, mainai užimtomis teritorijomis būtų geresnė išeitis negu kokie nors slapti ir nepatikimi „atokvėpio“ susitarimai… Ir čia apžvalgininkui dingtelėjo gana tolima, tarsi jokio ryšio su šiandiena neturinti istorinė asociacija: prieš 93-jus metus, 1939-ųjų rugpjūčio 23 d., tragišką Europos likimą taip pat nulėmė slaptas, pasalūniškas, vergiškas susitarimas…