Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt
Šiai savaitės apžvalgai, kurią dabar pradėsiu (ji rašoma prieš keletą dienų pasirodant laikraščiui), kažin ar tiktų posakis „Savi marškiniai arčiau kūno“. Bet, kita vertus, tai kas dedasi prie Ukrainos sienų, betarpiškai liečia ir mus.
Ne todėl, kad Kijevas nuo Vilniaus nutolęs mažiau (750 km) negu Maskva (950 km), kad mus sieja bendra istorija ir kova už laisvę, o todėl, kad 44 milijonų tautai grasina tas pats agresorius, kurio nagus yra patyrusios visos posovietinės šalys.
Rusija griebiasi jau išbandytos taktikos: tvirtina, kad Ukraina ruošiasi pulti Luhansko ir Donecko sritis, todėl esą imasi visų priemonių, kad padėtų „likimo broliams“ rusams. Nors Kijevas ne kartą pareiškęs, kad jokių karo veiksmų separatistų užgrobtose teritorijose jis nepradės, bet Maskva šito neklauso ir didina karinius pasirengimus Ukrainos pasienyje. Supratęs, kad Vakarai į V. Putino ultimatumus nereaguoja, Rusijos lyderis imasi savų žmonių bauginimo taktikos: iš separatistų kontroliuojamų rajonų į kaimynines Rusijos sritis evakuojami civiliai, o Luhanske ir Donecke paskelbta visuotinė mobilizacija. Prie Ukrainos sienų Maskva sutelkusi apie 150 tūkstančių karių, o jeigu pridėsime separatistų pajėgas šalies rytuose, net be mobilizuotųjų susidarys ir 190 tūkstančių. Dar pridurkime apie 30 tūkst. Rusijos karių buvimą Baltarusijoje ir didžiules karines pajėgas Kryme bei Juodosios jūros akvatorijoje. Kitaip sakant, Ukraina imama į reples, kurios kol kas naudojamos tik kaip bauginimo priemonė, siekiant atmušti NATO norą kaip nors padėti Ukrainai.
Taip pat skaitykite
Štai kodėl neverta netikėti JAV žvalgybos pranešimais apie greitai atsidarysiantį Rytų frontą. Juos apibendrino Amerikos vadovas Joe Bidenas, pareiškęs, kad V. Putinas jau priėmęs sprendimą pulti, ir tas puolimas prasidės šią savaitę, gal net artimiausiomis dienomis. Ne šiaip sau sekmadienį dėl krizės jis buvo sušaukęs retą Nacionalinės saugumo tarybos posėdį. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad „visi požymiai rodo, jog Rusija planuoja plataus masto Ukrainos puolimą“.
Tai, kad apie 50 rusų karinių sraigtasparnių buvo dislokuota visai netoli, vos už 35 km nuo Lietuvos sienos, Lydos aerodrome, į Baltarusiją iš Sibiro atgabentos vidutinio nuotolio raketos „Iskander“, rodo, jog Rusija imasi plataus mąsto šantažo
Bet suprantamas ir Ukrainos prezidento Volodimyro Zelenskio raminimas, kad realaus pavojaus jo šaliai dar nėra, o į Rusijos provokacijas nereaguos. Jis pripažino, kad panikos kėlimas tarp žmonių būtų pražūtingas Ukrainai, ir neslėpė, kad kai kurios vidinės jėgos tik ir laukia, kada kils ši isterija.
Šeštadienį (vakare jis bemat grįžo į Kijevą) sakytoje savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje jis taip pat pasmerkė „nuolaidžiavimo politiką“ Maskvos atžvilgiu. Jis ragino paskelbti „aiškius ir įvykdomus terminus“ Ukrainai prisijungti prie JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso – Maskvos teigimu, tai yra raudonoji linija jos saugumui.
Vis dėl to, kaip liudija Rytų Europos patirtis, Vakarų pažadai didelio pasitikėjimo nekelia. Miunchene susirinkę Vakarų pareigūnai perspėjo dėl milžiniškų sankcijų Rusijai, jei ji užpuls Ukrainą, o JAV viceprezidentė Kamala Harris teigė, kad tai tik privers NATO sustiprinti savo rytinį flangą. Gali būti, kad tiesioginio fronto Maskva ir neatidarys, o Kijevui spaudimą naudos per separatistų kontroliuojamas teritorijas, siekiant jas atplėšti ir pripažinti Rusijos sudėtyje. Ar ne taip pasielgta Sakartvele 2008 m. arba uzurpuojant Padnestrę, arba aneksuojant Krymą? Ar tuomet griežtos sankcijos nebus įvestos?
V. Putinas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį iš Kremliaus situacijų kambario stebėjo naujausių Rusijos hipergarsinių, sparnuotųjų ir branduolinių balistinių raketų paleidimą. Tai dar vienas grasinimas Ukrainai ir NATO galimu karu. Ne veltui šeštadienį Lietuvoje viešėjęs Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas buvo įsitikinęs, kad Rusijos kariai yra „pasiruošę smogti“ Ukrainai.
Tuo metu šaltiniai nurodo, kad Rusijos karinės pajėgos kaupiamos ne tik prie pat Baltarusijos ir Ukrainos sienos, bet ir arti Lietuvos bei Lenkijos. Nors neseniai A. Lukašenka teigė, kad rusų kareiviai bus išvesti iš Baltarusijos vos tik pasibaigus pratyboms vasario 20 d., šeštadienį jis teigė kitaip: „Tik mes (jis ir V. Putinas – Č.I.) spręsime, kada bus išvesti rusų daliniai – rytoj ar po mėnesio. Ginkluotosios pajėgos liks Baltarusijoje tiek, kiek mes manysim esant reikalinga“.
Tai, kad apie 50 rusų karinių sraigtasparnių buvo dislokuota visai netoli, vos už 35 km nuo Lietuvos sienos, Lydos aerodrome, į Baltarusiją iš Sibiro atgabentos vidutinio nuotolio raketos „Iskander“, rodo, jog Rusija imasi plataus mąsto šantažo.
Lietuvoje taip plinta nusiraminimo, net susitaikymo su Minsku ir Maskva nuotaikos, prie sienos kalamas Prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kad jie neryžtingi, kad neištiesia rankoms didiesiems diktatoriams ir neina pas juos su dovanomis…
Čia tiktų senas posakis: laikas dalgius aštrinti, bet jie bus skirti ne rugiams pjauti.