Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr.
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt
Pranešdami naujienas dažnai sakome: yra gerų ir blogų žinių. Geros žinios – tai ukrainiečių didvyriškos pastangos ginti savo žemę, V. Zelenskio komandos atkaklumas nesusigundant saldžiomis Rusijos ir Vakarų pasakomis apie būtinybę bet kokia kaina ir nežmoniškomis aukomis siekti vienašališkos taikos. Dar gaunamos viltingos žinios, kad pirmojoje liepos pusėje Milvokyje (Viskonsino valstija) vyksiančiame 75-me NATO viršūnių susitikime Ukraina gaus pažadą pradėti derybų procesą, ruošiantis stoti į Aljansą.
Čia ir sustokime. Nerimą keliančių naujienų paletė žymiai margesnė. Tiesa, jos ne visos dvelkia tragizmu, bet Kyjivui nieko gero nežada.
Antai JAV – pagrindinė Ukrainos rėmėja Rusijos kare ir nuo seno laikoma demokratijos bastionas – artėjant lapkritį vyksiantiems prezidento rinkimams, braška per visas siūles. Vos trejais metais jaunesnis už Joe Bideną Donaldas Trumpas šioje rinkimų kampanijoje ima griežti pirmuoju smuiku. Turiu galvoje net ne jo amžiaus ir sveikatos pranašumus, kurie išryškėjo pirmuosiuose TV debatuose. Keliolikos baudžiamųjų bylų „savininkas“ D. Trumpas joja ant balto žirgo, ir jo reitingai pastaruoju metu gerokai kilstelėjo, o J. Bideno smunka.
Po NATO viršūnių susitikimo D. Trumpas turėtų būti oficialiai išrinktas kandidatu lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Beje, D. Trumpas liepos 11-ąją – paskutinę NATO viršūnių susitikimo dieną – Niujorko teisme turėtų išgirsti jam skirtą bausmę finansinių dokumentų klastojimo byloje. Tad kai Aljansas, kuriam kaip niekada svarbu parodyti savo vienybę, skelbs komunikatą, visas pasaulis stebės, ar buvęs ir galbūt būsimas JAV prezidentas stipriausiai pasaulio valstybei nevadovaus iš kalėjimo kameros.
Pavargęs J. Bidenas nuleidžia rankas ir dėl Ukrainos. Žurnalo IQ vadovė Vašingtone Liepa Žeromskaitė cituoja J. Bideno žodžius, pasakytus birželio pradžioje leidiniui „Times“: „Nesu pasirengęs remti Ukrainos natoizacijos“. Paklaustas „Kodėl?“, jis pateikė gana keistą priežastį: dešimtus kovos prieš Rusiją metus įpusėjusi valstybė yra pernelyg korumpuota. Tarsi karo suirutės metu V. Zelenskis pirmiausia turėtų rūpintis ne kaip išsaugoti valstybę, o vieno ar kito oligarcho pažabojimu…
Atrodo, kad – ne. JAV Aukščiausiasis Teismas pirmadienį nusprendė, kad D. Trumpas, kaip buvęs prezidentas, turi tam tikrą neliečiamybę nuo baudžiamojo persekiojimo. Šis sprendimas, priimtas 6 balsais prieš 3, gali atidėti jo teismo procesą dėl sąmokslo, siekiant panaikinti 2020-ųjų JAV prezidento rinkimų rezultatus. Teisėsauga kelia dviprasmišką klausimą: ar tuo metu D. Trumpas veikė kaip prezidentas ar kaip privatus asmuo? Kitaip sakant, nepaisant akivaizdžių nusikaltimų, D. Trumpas liks baltas ir pūkuotas Amerikos gelbėtojas.
Pavargęs J. Bidenas nuleidžia rankas ir dėl Ukrainos. Žurnalo IQ vadovė Vašingtone Liepa Žeromskaitė cituoja J. Bideno žodžius, pasakytus birželio pradžioje leidiniui „Times“: „Nesu pasirengęs remti Ukrainos natoizacijos“. Paklaustas „Kodėl?“, jis pateikė gana keistą priežastį: dešimtus kovos prieš Rusiją metus įpusėjusi valstybė yra pernelyg korumpuota. Tarsi karo suirutės metu V. Zelenskis pirmiausia turėtų rūpintis ne kaip išsaugoti valstybę, o vieno ar kito oligarcho pažabojimu…
Bet pagrindinis nerimas kyla iš to, kad D. Trumpas, nepaisant jo daugialypės nusikalstamos praeities, atėjęs į Baltuosius rūmus gali visiškai apriboti pagalbą Ukrainai. Dar daugiau: žurnalas „Foreign Policy“ rašo, kad D. Trumpas grasina, jog JAV visai pasitrauks iš NATO.
Bet reikalas ne tik Amerikos permainose. Viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų Prancūzija taip pat slenka į politinį anarchizmą. Po to, kai Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) sekmadienį iškovojo triuškinančią pergalę pirmajame rinkimų ture, E. Macronui užsidegė raudona šviesa. Jeigu jos proteguojamam 28 metų Jordanui Bardellai bus lemta tapti ministru pirmininku, prezidento pozicijos smarkiai susvyruos. Kremlius akylai stebi rinkimus Prancūzijoje, o Putinas, aišku, ploja katučių pirmąjį turą laimėjusiai jam simpatizuojančiai M. Le Pen. Apžvalgininkai jau seniai atkreipė dėmesį į šiltus RN ryšius su Kremliumi, taip pat į didžiulę paskolą, kurią 2014 metais iš vieno Rusijos banko gavo Nacionaliniu frontu anksčiau besivadinusi partija, o ši jau yra grąžinta.
Kai dėl lyderystės EVT, pristatydamas pirmininkavimo programą Vengrijos ES reikalų ministras Janosas Boka kalbėjo D. Trumpo šūkio žodžiais: „Padarykime Europą vėl didžią“. Pats V. Orbanas D. Trumpą vadina „geru draugu“, ir minėtas lozungas jau sukėlė jautrų ažiotažą Briuselyje, Vašingtone ir Kyjive.
Kitame Europos segmente – vėl potencialūs nemalonumai. Nuo liepos 1 d. Vengrija perėmė rotacinį pirmininkavimą ES Tarybai (EST). Antradienį pasirodė nelaukta informacija, kad premjeras Viktoras Orbanas atskrido į Kyjivą. Britų leidinys „Financial Times“ praneša, kad Putino šalininkas su V. Zelenskiu kalbėsis ne apie Rusijos karą prieš Ukrainą, o apie Užkarpatės regione gyvenančių apie 150 tūkst. etninių vengrų padėtį, kuri esą tragiška. Tačiau svečias nepabūgo V. Zelenskiui primygtinai siūlyti paliaubas, o po to sėsti už taikos derybų stalo. V. Orbanas esą dabar rūpinasi taika visoje Europoje… Ukrainos prezidentas išvengė atkirčio, o kaip santarvės ženklą šalys susitarė Vengrijoje atidaryti pirmą ukrainiečių mokyklą. Šiaip jau pirmas Vengrijos vadovo vizitas į Kyjivą po 12 metų yra pozityvus faktas. Ta proga „Financial Times“ primena, kad nuo 2022 m. visi ES vadovai, išskyrus V. Orbaną, lankėsi Ukrainoje.
Kai dėl lyderystės EVT, pristatydamas pirmininkavimo programą Vengrijos ES reikalų ministras Janosas Boka kalbėjo D. Trumpo šūkio žodžiais: „Padarykime Europą vėl didžią“. Pats V. Orbanas D. Trumpą vadina „geru draugu“, ir minėtas lozungas jau sukėlė jautrų ažiotažą Briuselyje, Vašingtone ir Kyjive.
Tai tik pora aspektų, kur ritasi pasaulis paramos Ukrainai atžvilgiu.
Kokia išvada Lietuvai? Vienintelė: stiprinti šalies ir regiono saugumą. Metų pradžioje patvirtinta nauja Nacionalinio saugumo strategija, kilusi aštri diskusija dėl gynybos išlaidų šaltinių turi realiai virsti saugumo garantijomis kiekvienam valstybės piliečiui. Kokie įtampos katilai beužvirtų regione ar pasaulyje…