Borisas Johnsonas. abcnews.go.com nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Apžvalgininkui visados maga pakomentuoti ką nors artimo, savo, mielesnio, tinkančio vasaros skaitiniams, o ne tik gasdinti skaitytoją karu Ukrainoje, tranzito į Kaliningrado anklavą peripetijomis ar vėl atsigaunančiu koronavirusu. Taigi, praėjusią savaitę “nuvirto” Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. Paklausite, kodėl ši asmenybė tokia artima? Atsakymas sukels ne mažiau prieštaringų minčių.

Praėjusioje Vilniaus Knygų mugėje pristačiau savo knygą skambiu pavadinimu “Lietuviais esame mes gimę”. Tai pasakojimų rinkinys apie 26 garsius pasaulio vyrus ir moteris, kurie patys arba kurių protėviai gimę Lietuvoje ar kitaip kaip nors susiję su mūsų šalimi ir ją visokiais būdais garsinę. Tos personalijos nebūtinai teigiamos ir nebūtinai lietuviai. Šią knygelę ateinantį šeštadienį pristatysiu Balbieriškio gyventojams savo gimtojo miestelio vasaros šventėje 520-ųjų metinių proga.

Taigi, B. Johnsonas neabejotinai garsina Lietuvos vardą, nes jis – litvakas. Jo genealoginis medis veda ir į Lietuvą. Torių partijos lyderio prosenelis iš motinos pusės buvo Žemaičių Kalvarijoje gimęs ir iš Lietuvos emigravęs litvakas, garsus amerikiečių paleografas Elijas Eiveris Lou (Elias Avery Lowe (Loew). Žiniasklaida, aprašydama žydų tautybės Lietuvos gyventojų emigracijos iš tuometinės carinės Rusijos Vakarų gubernijų bangą, primena, kad po ATR žlugimo, teisingiau, jau po pirmojo jos padalijimo 1791 m., Lietuva priklausė Rusijos imperijos teritorijos daliai, vadinamai Sėslumo riba (rus. чертá осéдлости; angl. Pale of Settlement). Ši teritorija driekėsi pasienyje su Prūsija, apėmė 15 gubernijų, tarp jų ir Lietuvą, už kurios ribų 1791– 1917 m. žydams nebuvo leidžiama gyventi. Tai vienas ryškiausių žydų diskriminacijos, arba antisemitizmo, pavyzdžių. Tuo esą buvo siekiama Rusijos verslą apsaugoti nuo stiprios žydų konkurencijos, ypač tose aškenazių gausiai apgyvendintose vietovėse, kurių nebuvo pasiekę kryžiuočiai. Sėslumo ribą panaikino Rusijos laikinoji vyriausybė po caro Nikolajaus II pasitraukimo 1917 m. kovą, taigi, ji išsilaikė 126 metus.

B. Johnsono protėviams 1891 m. pavyko peržengti sėslumo ribą, kuri driekėsi už keliolikos kilometrų nuo Žemaičių Kalvarijos, o šiaurinė jos siena beveik sutapo su dabartine Lietuvos ir Latvijos sankirta ties Seda. Į Vakarus už Kretingos jau buvo Prūsija. Elijo šeima iš pradžių nuvyko į Niujorką, paskui persikėlė į Londoną. Pats jau dabar laikinasis premjeras turi ir Osmanų imperijos veikėjo Ali Kemalio kraujo, net čerkesų, turkų šaknų. Jis pripažįsta, kad jo genealoginio medžio šakos itin painios. Bet girdėjęs apie savo ryšį su Lietuva. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius 2016 m. liepą kalbėjosi su šiuo litvaku, kuris tik ką buvo paskirtas naujuoju Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi. Ministras „Lietuvos rytui“ pasakojo: „Aš jam priminiau ryšį su Lietuva, jis neneigė ir pasakė, kad yra buvęs Lietuvoje, bet seniai, todėl, manau, reikia atšviežinti įspūdžius. Jis mielai sutiko paplanuoti vizitą. Aš manau, kad šalia dvišalių santykių mes aptarsim ir tai, kas mus sieja istoriškai.“ Deja, žadėtas vizitas neįvyko, bet dar turėkime vilties. Ypač dabar, kai nuo rudens B. Johnsonas turės daugiau laisvo laiko.

Šiaip britų premeras, nepaisant jo nuolat suveltos ševeliūros (tokį ekscentrišką stilių „varnos lizdas“ jis pradėjo nuo 2003 m.) ir keistų pomėgių, pasaulyje buvo vertinamas teigiamai, tik pačioje Didžiojoje Britanijoje pastaruoju metu jo populiarumas smarkiai krito (torių lyderio veiklai nepritarė 71 proc. britų). Betgi  „Brexit“ maratoną per kliūtis jis nubėgo puikiai: per ketverius metus nuo pat 2016 m. referendumo iki oficialaus pasitraukimo iš Europos Sąjungos 2021 m. pradžioje B. Johnsono netvarkingoj plaukų kupetoj galėjo nelikti nė vieno plauko. O Londono parama ukrainiečiams pralenkė, ko gero, visas ES šalių pastangas kartu sudėjus: vyriausybė skyrė Ukrainai karinės ir ekonominės paramos už 3,8 milijardus svarų sterlingų. Didžiosios Britanijos Ukrainai suteikta parama apima daugiau kaip 5000 prieštankinių raketų, ilgojo nuotolio daugkartinio paleidimo raketų sistemas, artilerijos sistemas ir kt.

Ar ši parama Kijevui bus išsaugota? Ukrainos prezidentas Volodimyras Zelenskis tuo tiki, o B. Johnsonas pokalbio metu taip pat pažadėjo „nepajudinamą“ paramą Ukrainai net ir po jo pasitraukimo. Juo labiau, kad, politologų nuomone, kandidatai į šį postą yra dar didesni Maskvos karo Ukrainoje kritikai…

Žinoma, Vilnius litvako atsistatydinimą sutiko ypač jautriai. Šis nusivylimas susijęs ne tik su mūsų tautiečių Jungtinėje Karalystėje likimu, bet ir su sunkiai pastebimu istorinės giminystės jausmu. Vis dėl to litvakų šaknys Lietuvoje nuo senų laikų duoda kilnios bendrystės ūglius. Negėda juos išsaugoti.