Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis Kryvyj Rihe, kur teroristinė rusija balistine raketa su kasetiniu užtaisu smogė restoranui ir vaikų žaidimo aikštelei. president.gov.ua nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Kol krikščioniškasis pasaulis gedi dėl popiežiaus Pranciškaus mirties, kuri jau anksčiau atrodė tikėtina ir neišvengiama, Ukrainos žemėje vyksta sąmoningos, iš anksto planuotos ir tebetęsiamos žudynės. Štai kur žmonijos tragedija.

Tiesa, pastaruoju metu atsirado ženklų, kad vis dėl to įtampa gali mažėti. Bet ir vėl išlyga: Putinas pademonstravo, kad jis už taiką, skelbdamas 30 valandų velykines paliaubas, tačiau tai buvo daugiau į JAV nukreipta propagandinė iniciatyva, kuri Donaldui Trumpui galėjo sukelti euforiją. Raketos ir toliau skriejo į Ukrainos miestus, o Kyjivas atsakė tuo pačiu. Kartu Volodymyras Zelenskis pasiūlė skelbti ne 30 valandų, bet 30 dienų paliaubas. Kremlius patylėjo, tačiau Putinas kažką turėjo atsakyti, kad atrodytų kaip „taikos balandis“, ir žurnalistams pareiškė: „Turime apie tai pagalvoti“. Jis netgi pasakė, kad dvišalės derybos šiuo atveju reiškia tiesioginius pokalbius su Ukrainos puse. Joms dabar tarpininkauja JAV, kurios, praradusios viltį ir nesitikinčios naudos sau, žada pasitraukti iš šios misijos.

V. Zelenskio pasiūlymą Vakarai praleidę negirdomis, jie sukluso, kai garsusis „taikos balandis“ pasiūlė sustabdyti invaziją į Ukrainą palei dabartinę daugiau kaip 1000 km fronto liniją. Politologai spėja, kad dėl visų šių sąlygų yra susitarimas tarp Putino ir D. Trumpo. Jos visos kaip kontrargumentas turėjo būti pateiktos vakar vykusiame Londono pasitarime.

Bet štai kitas reikšmingas Putino pripažinimas: Rusija pastaruoju metu surengė atakas, nukreiptas prieš civilinius taikinius. Jis paminėjo ataką Sumuose, kur, remiantis ukrainiečių pranešimais, žuvo 35 žmonės, dauguma jų – civiliai. Šitaip Maskva paneigė D. Trumpo kaltinimą Kyjivui, kad žudynės Sumuose įvyko ir dėl V. Zelenskio kaltės.

Ko gero, Vašingtonas kariaujančioms pusėms suteikė dar vieną, gal paskutinę viltį: kaip rašo „The New York Post“, sprendimas dėl visapusiško ugnies nutraukimo gali būti priimtas jau trečiadienį per susitikimą Londone. Dabar kyla vienintelis klausimas, ar su šiuo planu sutiks Rusija, rašo naujienų agentūra UNIAN. Gali būti, kad Europą „pagerbs“ pats D. Trumpas, kuris su žmona Melania atvyks į šeštadienį rengiamas popiežiaus Pranciškaus laidotuves. Paprastai tokiu metu vyksta ir kiti susitikimai. V. Zelenskis jau išreiškė ketinimą susitikti su D. Trumpu.

Kalbos, kad Vašingtonas gali pasitraukti iš derybų, yra tam tikras spaudimas Ukrainai, kad ši sutiktų su keliamomis taikos sąlygomis – atiduoti okupantui jo užimtas teritorijas ir niekada netapti NATO nare. Kai dėl narystės aljanse, tai Kyjivas gali sutikti, tačiau žodį „niekada“ pakeičiant formuluote „10 metų laikotarpyje“. Sunkiausia sąlyga – 20 proc. okupuotų žemių atidavimas Rusijai. Čia vėlgi gudriai įpinamos formuluotės „de facto“ ir „de jure“. Pavyzdžiui, „de facto“ reiškia, jog mes pripažįstame, jog rusai yra okupavę teritoriją, tačiau neteigiame, kad Ukraina ketina jos atsisakyti. „De jure“ reiškia, kad mes pripažįstame, jog rusai yra okupavę šią teritoriją, ir mes jos daugiau niekada nebepamatysime. Ši sąlyga yra drakoniška, ir Kyjivas nežada su ja sutikti, priduria leidinys „Axios“. Ar tai apsunkins derybas, pasakyti per anksti. Gali būti, kad Vašingtonas įterps dar kitas formuluotes, skirtas jau nebe Kyjivui, bet Maskvai. Juk D. Trumpo komanda ją tarsi globoja ir sulaiko nuo atsakomybės…

D. Trumpo parankinių pasisakymai – tarsi tas velykinis margutis. Antai, kaip praneša „Bloomberg“, Baltieji rūmai svarsto galimybę Krymą pripažinti Rusijos teritorija. JAV pareigūnai susilaiko nuo komentarų, tarsi zonduodami Kyjivo reakciją.

Negalima teigti, kad reikalai nejuda į priekį. Prieš pat šventes pranešta, kad Ukraina ir JAV ketvirtadienį pasirašė memorandumą, kuriuo įtvirtino bendrą norą sudaryti abiem šalims naudingą ekonominės partnerystės sutartį. Šiuo metu rengiamasi įsteigti Ukrainos rekonstrukcijos investicinį fondą. Diena anksčiau JAV prezidentas D. Trumpas pasakė, kad netrukus tikisi pasirašyti JAV ir Ukrainos sutartį dėl mineralų. Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis vyksta į Vašingtoną dalyvauti derybose su aukšto rango JAV pareigūnais, kurių tikslas – iki balandžio 26 d. sudaryti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų ir išteklių. Vadinasi, keturių šalių atstovų susitikimas Londone trečiadienį, balandžio 23 d., galėjo pakeisti įvykių eigą. Visgi pranešta, kad dėl nesutaikomos V. Zelenskio pozicijos Krymo klausimu ministrų susitikimas atidėtas, vyksta žemesnio lygio derybos.

Jau esame rašę, kad Ukrainai nebelieka nieko kito, kaip priimti jai nepalankias sąlygas, tikintis geresnių laikų, arba kare kliautis savo jėgomis, dedant ribotas viltis į Europą. Blogiausias scenarijus kol kas neminimas. O tai jau nebloga naujiena šiuolaikinėje geopolitinėje situacijoje.