DI sugeneruota Freepik nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Baltijos šalių pasitraukimas iš bendros su Baltarusija ir Rusija elektros sistemos sutarties (BRELL) – svarbiausias praėjusios savaitės įvykis, kažkieno prilyginamas net su sovietinės kariuomenės pasitraukimu iš Lietuvos 1993 m. Bet šį kartą mes patraukime į platesnius vandenis.

Donaldo Trumpo sprendimai daugeliui politikų ir politologų (neišskiriant ir šių eilučių autoriaus) dabar jau neatrodo tokie beviltiški ir nemotyvuoti. Netgi tas verslininko pasiūlymas, kad mainais už JAV pagalbą Ukrainai į Ameriką būtų tiekiami retieji metalai, vis labiau panašėja į seną kaip pasaulis „barterį“, tik šįkart kitokį – taika už metalus. Tiesa, čia neįskaičiuojamas moralinis segmentas, bet racionaliajam D. Trumpui jis, matyt, svetimas, o Volodymyras Zelenskis šiandien elgiasi pagal posakį: geriau žvirblis saujoj negu briedis girioj…

(P.S.: sekmadienio rytą mus pasiekė žinia, esą, D. Trumpas telefonu kalbėjosi su Putinu, bet kiek kartų ir apie ką, laikraščio „The New York Post“ teigimu, neatskleidė).

Vašingtone puikiai žino, kad Ukraina garsėja pasaulyje savo turtingomis žemės gelmėmis. Kalbama ne apie auksą ar sidabrą, bet, pavyzdžiui, apie manganą, kuris naudojamas kitų brangiųjų metalų apdorojime, taip pat titano, ličio dažnai dar eksploatuojamų klodus. Jų vertę ekonomikos analitikai įvertino 12,4 trilijono dolerių. Tiesa, dalis kasyklų, ypač rudosios akmens anglies ir kai kurių metalų, yra Rusijos užgrobtose teritorijose.

Ir štai vasario 14 – 16 d. Miunchene vyksiančioje saugumo konferencijoje Vašingtono pasiuntiniai su Ukrainos prezidentu aptars būsimo taikos plano aplinkybes. Pats planas konferencijoje nebus pateiktas. Po to specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas atvyks į Kyjivą, kur jis savo akimis įsitikins Rusijos karo prieš Ukrainą žiaurumais. Pats D. Trumpas užsiminė, kad šią savaitę taip pat gali pasimatyti su V. Zelenskiu, tačiau nei vietos, nei laiko nepatikslino. Į Kyjivą atvykti jis nedrįsta…

Vašingtone puikiai žino, kad Ukraina garsėja pasaulyje savo turtingomis žemės gelmėmis. Kalbama ne apie auksą ar sidabrą, bet, pavyzdžiui, apie manganą, kuris naudojamas kitų brangiųjų metalų apdorojime, taip pat titano, ličio dažnai dar eksploatuojamų klodus. Jų vertę ekonomikos analitikai įvertino 12,4 trilijono dolerių. Tiesa, dalis kasyklų, ypač rudosios akmens anglies ir kai kurių metalų, yra Rusijos užgrobtose teritorijose. Bet, pavyzdžiui, mangano rūda kasama Nikopolio bei Didžiojo Tokmako baseinuose, ir čia apie 10 tūkst. kv. km plote ir 140 metrų gylyje glūdi maždaug 2,5 mlrd. tonų vieni didžiausių pasaulyje šios rūdos klodai. Rūda pradėta kasti dar 1886 m., o mangano kiekis rūdoje sudaro net iki 34 proc.

Visi šie ir kiti (disprozijus, neodimis, ceris) metalai reikalingi JAV kompiuterių, baterijų ir pažangių energetikos technologijų pramonės šakoms. Tad nenuostabu, kad verslo magnatas D. Trumpas gviešiasi į šiuos turtus. Laikraštis „The New York Post“ rašo, kad jis ketina su V. Zelenskiu pasirašyti 500 mln. dolerių vertės sutartį dėl galimybės pasiekti šiuos retųjų metalų ir dujų išteklius.

Putinui būtų surištos rankos plėsti karo veiksmus visoje Ukrainoje, o jo garsiai išreklamuoti „specialios karinės operacijos“ tikslai užgrobti visą šalį eitų perniek. Ar tai grėstų jo asmeninį fiasko? Dar anksti spręsti… Bet aišku, kad Putinas, pajutęs galingą konkurentą už Atlanto, ima meilintis jam.

Ką tai reiškia? Kyjivas dar pernai Vakarų valstybėms pateiktame Taikos plane, kuris taip ir nebuvo iki galo išviešintas bei ekspertų reikiamai neįvertintas, siūloma už saugumo garantijas Ukrainai eksploatacijai atverti turtingas šios šalies šachtas. Kitaip sakant, jeigu JAV investuos į šių metalų gavybą (tai bus įmanoma tik tuomet, jei Rusija sustabdys karo veiksmus šioje šalyje), į Ukrainą plūstels Vakarų kapitalas – investicijos, ekspertai, technologiniai pajėgumai. Bet kol kas nekalbama apie tą penktadalį Ukrainos teritorijos, kurią yra užgrobusi Rusija. Čia anglies ir kitos šachtos neveikia arba yra užgriuvusios.

V. Zelenskio koziris – panaudoti savo išteklius bent laikinai taikai pasiekti ir gauti saugumo garantijas – gana stiprus. Putinui būtų surištos rankos plėsti karo veiksmus visoje Ukrainoje, o jo garsiai išreklamuoti „specialios karinės operacijos“ tikslai užgrobti visą šalį eitų perniek. Ar tai grėstų jo asmeninį fiasko? Dar anksti spręsti… Bet aišku, kad Putinas, pajutęs galingą konkurentą už Atlanto, ima meilintis jam. Rusijos žiniasklaidoje mažiau paniekos Amerikai, ne taip kategoriškai keliamos sąlygos būsimoms deryboms, o ir V. Zelenskio legitimumas šiose derybose bus sprendžiamas ne Maskvoje, o Vašingtone. Akivaizdu, kad Putinas negali daryti įtakos kitos valstybės konstitucijai…

Žinoma, ne viskas bus aptarta savaitgalį įvyksiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje. Vašingtonas paneigė, kad ten bus pristatytas taikos Ukrainoje planas. Tačiau akivaizdu, kad tai nebus Vakarų nuolaidžiavimo Hitleriui aktas, kaip įvyko 1938 m. rugsėjį, nei įžūlus Putino išpuolis prieš JAV, kuriam jis ryžosi lygiai prieš 18 metų, 2007 – ųjų vasario 11 d., Bavarijos sostinėje.

Atrodo, ateina sunkūs Putino laikai. Kada nors jam reikės atsakyti už trejų metų agresiją. Ir tai didžiausias naujojo Amerikos lyderio nuopelnas. Bent jau sprendžiant iš jo ugningos pradinės, ne visus įtikinančios retorikos.