Kaukės. AdobeStock nuotr.
Česlovas Iškauskas, apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt www.iskauskas.lt
Kuo iš kitų išsiskyrė praėjusi savaitė? Juk taip nesinori vėl narstyti anų riaušių prie Seimo, ieškoti kaltų ir teisių, nugalėtojų ir pralaimėjusių, gąsdinti nelinksma ateitimi, maišyti su purvais atokvėpio neturėjusios valdžios, kuriai visi sunkumai dar prieš akis… O juk ir nauji partijų bei politikų reitingai rodo, kad tie, kurie viską stebi iš šalies ir tik mėgsta pakritikuoti, kyla aukštyn, o smunka populiarumas tų, kurie jaučia didžiausią atsakomybę ir kažką daro.
Užtat mūsų grybautojai netveria džiaugsmu: vidurio ir šiaurės Lietuvos gyventojai kibirais tempia baravykus, kiek nuskriausta lieka Rytų Aukštaitija, gal dar dzūkai. Tie, kurie prognozavo, kad karšta vasara išdegino visą grybieną, liko it musę kandę; kaip, beje, ir pernai, kai po karščių šuoras grybų perėjo per visą šalį…
Taip pat skaitykite
Be gerų grybų miškuose jau gali sutikti „juočkių“. Taip aukštaičiai tarmiškai vadina jaučiakius – puikius skrupskius tamsios spalvos grybus, tinkamus ir kepti, ir konservuoti. Bet šįkart aš ne apie grybus.
Po Lietuvos miškus ėmė klaidžioti tamsaus gymio žmonės, dažniausiai pabėgę iš migrantų stovyklų arba kažkaip prasigavę per sieną su Baltarusija. Kartais jie pereina Lenkijos sieną, bet kaimynai juos gražina, nesgi mes laikomės ES bendrabūvio normų. Su gudais santykiai kitokie: baltarusių pasieniečiai pabėgėlių atgal nepriima, o jeigu ir praleidžia, tai šie telkiasi pasienio kaimuose ir vis tiek taikosi prasmukti per sieną.
Vargšai verti užuojautos žmogeliai… Suvilioti gero gyvenimo Vakaruose, patikėję visokio plauko šuleriais bei A. Lukašenkos režimo pažadais jauni vyrai, nėščios moterys, ištisos šeimos rizikuoja visiškai sujaukti savo gyvenimą. Gerai, kad tie Vakarai (turiu galvoje ir Lietuvą) dar ištikimi humanizmo idealams, žmogiškoms vertybėms ir dalį tų vargetų priglobia. Betgi mūsų valstybė ne guminė…
Aukštaičiai turi tokį posakį: blogo nepadaręs sau, kitam gero nepadarysi. Žinoma, rūpinantis pabėgėliais skriaudžiami mūsų piliečius. Nebe reikalo protestuoja Dieveniškių kaimo žmonės, kuriuos savo tikslais išnaudoja vietos ir nacionaliniai politikai. Europa ir pasaulis, garsiai šaukiantis apie vakarietiškas vertybes ir humanizmą, Lietuvai tik minimaliai padeda tvarkytis su migrantų krize, nors Lietuvos siena yra ir ES bei NATO rytinė siena…
Todėl paprastam žmogeliui kirba tokia abejonė: jeigu kiltų rimtas konfliktas su Rytų kaimyne, ar šios organizacijos taip pat abejingai reaguotų į jos narei iškilusį pavojų? Juk Briuselyje net nekalbama apie NATO įstatų 4-ojo straipsnio dėl neteisėtos migracijos aktyvavimą Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, nors artėja pavojingos Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos ZAPAD-21. Ar taip atsitiktų, prireikus panaudoti aljanso 5-ąjį straipsnį, kuris buvo įtvirtintas Vašingtono sutartyje dar 1949 m. ir kuris sako, kad „ginkluotas išpuolis prieš vieną ar daugiau (NATO narių) turi būti laikomas išpuoliu prieš visas“. Prisimename, kai džiugiai nuo sostinės Rotušės laiptų 2002 m. lapkritį šį principą skandavo Lietuvoje viešėjęs JAV prezidentas Georgas W. Bushas. „Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“, – sakė Amerikos vadovas, kreipdamasis į aikštėje susirinkusius žmones.
Dabar pats laikas priminti šią skanduotę. Ne dėl to, kad per Lietuvos sieną brukte brukami tūkstančiai tamsaus gymio žmogelių, kad santykiai su Rytų kaimynais atsidūrę dugne, o kad tas kaimynas, izoliuotas, įspraustas į kampą ir įsiutęs, puls uoliai vykdyti savo viršininko Kremliuje įsakymą. Garbieji Briuselio generolai, bent pakartokite tą skanduotę šiandien, atsigręžę į Baltijos ir slavų šalis!
Vienas dzūkas, netoli savo namų kaime renkantis voveraites, pasakojo, kad eidamas miško keliuku sutiko du juobruvius vyrus. Jie nebuvo nei agresyvūs, nei įžūlūs, tik pasiprašė atsigerti. Žmogelis jiems atidavė buteliuką su vandeniu, tai anie išmaukė visą. Prasta rusų kalba paaiškino, kad bijojo užsukti į kaimą, nes ten lojo šunys, o eina į Vokietiją, bet žinojo, kad reikės kirsti Lenkijos sieną. Migrantai buvo mandagūs, padėkojo dzūkui ir nutolo keliuku link vakarų. Kaimiečiai buvo informuoti, kaip elgtis panašiu atveju, tad žmogus iškart paskambino į užkardą…
Žmogus paskui man sakė, kad jam nejauku tapo, jog įskundė pabėgėlius. Jie gi nekalti, kad nori gyventi kaip mes… Geri tie žmonės dzūkai. Kad tokie visi būtų…
