Socialinių tinklų nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Praėjusią savaitę mūsų mintis, nuojautas ir baimes apėmė du įvykiai: pagaliau pasibaigusi Ukrainos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno atleidimo epopėja ir „feikinis“ Putino interviu JAV žurnalistui Tuckeriui Carlsonui.

Kai vasario 8 – osios vakare Volodymyras Zelenskis paskelbė atleidžiąs ginkluotųjų pajėgų vadą, lengviau atsikvėpėme: pagaliau baigsis kalbos apie šių politikų nesantaiką, kariuomenėje kylantį nepasitenkinimą, net naują Maidaną. Buvo skelbiami net apklausų rezultatai: už V. Zalužną – 80 proc. ukrainiečių, o už V. Zelenskį – 50 proc. Visokie ekspertai sakė: prezidentas išsisėmė. Esą, jam nepavyko nei kontrpuolimas, nei paramos iš Vakarų akcija,  jis įklimpo ir su mobilizacija. Lietuvos analitikai irgi įsivėlė į įtarinėjimus ir spėliones, kad štai Ukrainos politinėje viršūnėlėje pastebimas skilimas, o tai nulems karo baigtį ir privers Kyjivą sėsti už besąlygiškų derybų stalo su Rusija.

Tiesa, 50-metis generolas, kuris 2022 m. pateko tarp žurnalo „Time“ sudaryto šimtuko įtakingiausių pasaulio asmenybių, prieš pusmetį, nesuderinęs su vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu, leptelėjo apie į aklavietę patekusį Ukrainos frontą. Paskui paragino nedelsiant pradėti mobilizaciją – iki pusės milijono karių. Kodėl šito neskubėjo skelbti prezidentas? Kontrpuolimas tikrai nepasisekė: priešas buvo gerokai įtvirtinęs kairįjį Dniepro krantą, o ginklų ir šaudmenų jau pradėjo trūkti. Visam pasauliui demonstruoti, kad ukrainiečiai pasiekė aklavietę, reikštų du dalykus: visiškai palaužtų karių nusiteikimą siekti pergalės, o Maskvai suteiktų naujų propagandinių pajėgumų.

V. Zalužno raginimai tučtuojau imtis mobilizacijos vėlgi neatitiko V. Zelenskio planų. Taip, karių apkasuose trūksta, tūkstančiai žuvusių ir sužeistų, psichologiškai palaužtų, reikalinga rotacija. Prezidentas mano, kad dar ne laikas, ir tam rengia teisinę bazę. Kita vertus, skelbti neapgalvotą mobilizaciją sukeltų visuomenės pasipriešinimą. Antai, kai kurios Kyjivo sąjungininkės atsisako išsiųsti ukrainiečius iš savo šalių. Svarbus ir gamtinis faktorius: įmesti naujokus į žiemos apkasus būtų tikra tragedija…

Atrodo, V. Zalužnas neišsineša akmens užantyje. Tą pailiustravo penktadienį pasaulį apskrieję filmuoti kadrai, kai prezidentas dekretu Nr. 61/2024 suteikia Ukrainos didvyrio vardą. Generolas ir prieš raštų įteikimą, ir po jo netikėtai šiltai apkabino šalies vadovą. Bet Maskvos propagandistai ėmė kaukti: glebėsčiavimasis buvo nenuoširdus…

Jį pakeitęs buvęs sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, oponentų dėl griežto vadovavimo pramintas „mėsininku“, kaip kariuomenėje ir priimta, yra uolus įsakymų vykdytojas. Tuo jis ir skiriasi nuo V. Zalužno, mėgusio išsakyti savo nuomonę, ginčytis su vyresniaisiais, rašo Meduza.io. Bet ir naująjį kariuomenės vadą jau supa įtarimų šešėlis. 58-rių generolas O. Syrskis, pasirodo, gimęs Rusijos Vladimiro srityje, karybos mokslus baigęs Maskvoje, o tęsė jau Charkive. Jo tėvai ir brolis iki šiol gyvena Vladimire. Kaip pranešė BBC, Rusijos naujienų agentūros TASS korespondentas nepraėjus nė valandai paskambino broliui ir paklausė apie jo reakciją į paskyrimą. Olegas iš baimės aptakiai atsakė, kad seniai brolio nematė ir nežino, kur jis yra… Žinoma, tėvų artimieji Rusijoje generolą vadina „išdaviku“.

O dabar pasisukime veidu į Maskvą. Ten, virš Kremliaus stogų, praskriejo ne švediškasis Karlsonas, o amerikietiškas žurnalistas ir istorikas 54-rių metų Tuckeris Carlsonas ir nusileido į šiltą Putino kabinetą. Čia vyko 2 valandas 6 minutes trukęs interviu. Tai buvo Kremliaus valdovo žvaigždžių valandos, sutraukusios šimtus milijonų žiūrovų visame pasaulyje. T. Carlsonas – D. Trumpo pasekėjas ir Putino gerbėjas. Nei CNN, nei BBC ar kitų pasaulinių žiniasklaidos korifėjų Putinas nepriėmė, o šiam sutiko duoti išskirtinį interviu. Ir nenusivylė: jo propagandinės kalbos pasklido po visą pasaulį. Be abejo, tai davė jam daug naudos.

Mes nenagrinėsime šio gandais ir melu prifarširuoto pasisakymo. Politologai tvirtina, kad jis ištisai kartojo savo pareiškimą, padarytą lygiai prieš dvejus metus prasidedant karui prieš Ukrainą. O jis ir tada melavo: sakė, kad prie Ukrainos sienos sutelkta 130-tūkstantinė kariuomenė tik rengia pratybas…

Koks melagingas Putino interviu turinys, pailiustruoja tik vienas faktas: kalbėdamas apie neva Ukrainoje puoselėjamą nacizmą, Putinas teigė sakęs V. Zelenskiui, kad gi jo tėvas kovojęs su nacizmu Antrajame pasauliniame kare. Pasirodo, Oleksandras Zelenskis gimė 1947 m. gruodžio 23 d., praėjus dvejiems metams po karo pabaigos… Ir taip toliau, ir panašiai.

Ar įmanoma susieti šiuos du įvykius? Kodėl ne! Maskvą piktina, kad per dvejus metus negali įveikti „nacistinės“ Ukrainos ir kviečiasi į pagalbą Putinui tokios priešiškos Amerikos žurnalistą. „O laikai, o papročiai!“ –tai stebėdamas šūkteltų antikinis Ciceronas.