Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Švedija ketvirtadienį per ceremoniją Vašingtone oficialiai tapo 32-ąja NATO nare, taip užbaigdama du šimtmečius gyvavusį karinį neprisijungimą ir dvejus metus trukusias diplomatines pastangas. Pirmadienį prie NATO būstinės Briuselyje buvo pakelta Švedijos vėliava.

Iš tikrųjų, ta keista Stokholmo neprisijungimo laikysena truko apie 200 metų – nuo pat Napoleono karų 1812-aisiais ir paskutinio Švedijos ir Norvegijos karo 1814 m. Dabar Švedija galės naudotis 5-ame NATO įstatų straipsnyje numatyta apsauga, kurios net mėlynai geltona vėliava primena Ukrainos patiriamą Rusijos karo prieš šią slavų šalį tragediją. Pirmadienį ši vėliava bus iškelta NATO būstinėje Briuselyje. Dabar ši Skandinavijos šalis kartu su Suomija, įstojusia į Aljansą pernai balandį, ir Norvegija, tapusia nare dar 1949 – ųjų rugpjūtį, sudaro patikimą šiaurinę užkardą galimai Rusijos agresijai.

Tiesą sakant, Maskva dėjo milžiniškas pastangas, kad Švedijos narystei NATO nebūtų duota žalia gatvė. Ypač ji puoselėjo viltis, kad Ankara priešinsis šiai narystei. Švedijos paraišką stabdė Turkija, kaltinusi šią šalį suteikus prieglobstį dešimtis kurdų teroristų, kaltinamų 2016 m. mėginimu įvykdyti perversmą, taip pat Korano sudeginimu, JAV atsisakymu parduoti jai 40 naikintuvų F-16.

Paskui kliūtis ėmė daryti Vengrija. V. Orbanas apskritai priešinosi tiek ES, tiek NATO veiksmams žemyne ir palankiai žvelgė į V. Putiną. Galų gale vasario 26 d. Vengrijos parlamentas 188 balsais prieš šešis ratifikavo Švedijos narystę. Iš karto Budapeštas nusipirko keturis švediškus „Gripen“ naikintuvus.

Taigi, metų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu Vokietijos naujienų agentūrai DPA buvo įsitikinęs, kad Švedija įstos į NATO ne vėliau kaip iki šių metų liepos mėnesio, kai liepos 9 – 11 d. Vašingtone vyks viršūnių susitikimas, o štai dabar viskas įvykdyta „virš plano“.

Bet, kaip rašo Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto mokslininkas Arvydas Guogis, neutraliteto ir taikos požiūriu Švedija yra unikali šalis. Tik Šveicarija gali su ja lygintis šiuo atžvilgiu. Svarbus tas faktas, kad dėl savo išsivystymo ir ekonomikos pajėgumo realiai galėdama dalyvauti karuose, Švedija sąmoningai, o ne aplinkybių vedama, buvo pasirinkusi neutralitetą. Reikia pripažinti, kad ne visada tokia ginkluoto neutraliteto politika atrodė gerai iš šalies. Ypač Antrojo pasaulinio karo metais, kai Švedija iš dalies pažeidė savo neutralitetą: tam tikrą laiką rėmė fašistinę Vokietiją ekonomiškai, o ypač – teikdama Vokietijai savo Kirunos baseine randamą aukštos kokybės geležies rūdą, kuri buvo naudojama tankų gamybai ir kitoms Vokietijos karinėms reikmėms. Taip pat Švedija leido Vokietijos karinį tranzitą per savo teritoriją į Suomiją.

Tačiau iš tų senokų įvykių Švedija, atrodo, išėjo gerokai pasimokiusi. Svarbiausia pamoka gauta po 2022 m. vasario 24-osios: stovėti nuošalyje nuo aktyvios pozicijos Rusijos atžvilgiu reiškė ne ką kitą, o tolimesnės Rusijos agresijos skatinimą. O tai rodo, kad atviros Rusijos agresijos atveju ir taikingajai Šveicarijai reikėtų pasimokyti iš Švedijos.

Švedijos narystė NATO nepaprastai vertinga. Ji formuoja labai konkretų Rusijos „uždarymą į dėžutę“ Baltijos jūros regione, o Rytų Baltijos valstybėms tai reiškia papildomą saugumą ir gilaus NATO užnugario sukūrimą, nes dėl ankstesnės Norvegijos ir Danijos, prieš metus net ir Suomijos narystės tokio geopolitinio ir logistinio užnugario neužteko.

Kitais žodžiais tariant, „Baltijos jūra tampa NATO vidaus jūra“. Neseniai Lietuvos ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ir gynybos ministras Linas Linkevičius įspėjo: jei Rusija mes iššūkį NATO, pirmiausia bus „neutralizuotas” Kaliningradas. „Jei Rusija nuspręs mesti iššūkį NATO, Kaliningradas bus “neutralizuotas” pirmiausia. Ankstesni melagingi Rusijos kaltinimai, kad ji yra apsupta NATO, dabar tampa realybe”, – rašė jis savo “Twitter” (X) puslapyje.

Ką gi Švedija „atsineša“ į NATO?

Po 1990 m. pasibaigusio Šaltojo karo Švedijos gynybos išlaidos ėmė mažėti – nuo 2,6 proc. BVP iki 1,2 proc. 2020 m. 2022 m. kovą, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Švedija paskelbė vėl didinsianti išlaidas, kad jos „kuo greičiau“ pasiektų 2 proc. BVP. 2023 m. pabaigoje Švedijos vyriausybė pareiškė, kad 2024 m. karinės išlaidos viršys 2 proc. Švedijos kariuomenė irgi galinga: sujungusi įvairias savo struktūras, ji gali sutelkti apie 50 tūkst. karių, maždaug pusė jų yra atsargos kariai. Jos oro pajėgos turi daugiau nei 90 šalyje sukurtų naikintuvų „JAS 19 Gripen“, o Baltijos jūros karinis laivynas – kelias korvetes ir šešis povandeninius laivus.

Švedija yra trečia ES pagal plotą, bet neturi tiesioginės sienos su Rusija. Todėl Suomijos ir Rusijos sieną, kuri sudaro daugiau kaip 1300 km, gins kartu su NATO. Bet kartu su kitomis Skandinavijos valstybėmis ji turi puikų išėjimą į Baltijos ir Šiaurės jūras bei į Arkties vandenyną, kuriame stengiasi įsitvirtinti didžioji Rytų kaimynė.

O Rusija nerimauja. Jai liko tik nedidelis išėjimas į Baltijos jūrą per Suomijos įlanką. Bet ir čia jai tampa striuka: pernai rugpjūtį Suomija ir Estija susitarė dėl bendros gynybinės sistemos, kai kilus krizei Rusijos karo laivynas gali būti blokuojamas. Be to didelis smūgis Rusijai taptų planuojamas statyti 60 – 80 km tiltas, kuris sujungtų Suomijos Vaasos ir Švedijos Umea miestus per Botnijos įlanką aukščiau Suomijos Alandų salų. Dabar juos jungia greitkelis E12, o tarp miestų kursuoja keltas. Ekspertai pastebi, kad dabar Aljansui priklausys ir Gotlando sala, į kurią nuo seno gviešėsi Rusija (ją 1808 m. trumpam buvo užėmusi caro kariuomenė). Juk vos už 300 km nuo šios Švedijos salos yra ypač militarizuota Kaliningrado sritis.

Tiesa, Rusija gerai įsitvirtinusi šioje srityje. Iš viso Rusija turi mažiausią – vos 83 km Baltijos pakrantės liniją, kuri yra net trumpesnė negu Lietuvos (91 km). Bet Rusija per Baltijos jūrą eksportuoja net apie 60 proc. savo jūromis gabenamos naftos. Vien per Danijos sąsiaurius į pasaulinę rinką patenka du milijonai barelių žalios Rusijos naftos per dieną. Tad ji bet kokia kaina stengsis išlaikyti šią transporto trasą. Neužšąlantis Kaliningrado uostas bei statomas Pioniersko uostas gali būti panaudotas karo tikslams.

O vis dėl to Švedijos ir Suomijos integracija į NATO – didelis Maskvos galvos skausmas. Putino propagandistai šaiposi iš NATO šalių politikų pasisakymų apie „vidinę Aljanso jūrą“, tačiau susirūpinimas taip pat ryškus. Antai, rusų apžvalgininkas Dmitrijus Borisenka Kremliaus vadovams patarė nejuokauti su priešininku. Jis pašiepė Kremliaus planus, primindamas, kad priešo neįvertinimas Rusijai kainavo „skirtumą nuo trijų dienų iki dviejų metų žinomų įvykių“. Aišku, kad jis turėjo galvoje Putino ketinimus per keletą dienų įveikti Ukrainą…

Šiame kontekste apžvalgininkas priminė: iš Suomijos pusės NATO jau priartėjo iki 180 km nuo Sankt Peterburgo ir iki 185 km nuo Estijos. Skandinavijos šalių narystė NATO – didžiulis Maskvos pralaimėjimas. Beje, kaip ir karas prieš Ukrainą, nepaprastai sustiprinęs rytines Aljanso sienas. Bet ar to pakanka?

Dabar Ukrainos eilė Aljanse.