Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas su septynių Baltijos ir Šiaurės šalių užsienio reikalų ministrais: Urmu Reinsalu iš Estijos, Þórdís Kolbrún R. Gylfadóttir iš Islandijos, Edgaru Rinkēvičiu iš Latvijos, Gabrieliumi Landsbergiu iš Lietuvos, Anniken Huitfeldt iš Norvegijos, Pekka Haavisto iš Suomijos, Tobiasu Billströmu iš Švedijos. Ukrainos prezidento kanceliarijos nuotrauka

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.voruta.lt

Žmonės turi tokį gana šiurkštų, bet iškalbingą posakį: balta duona užpakalį drasko. Jį galima iššifruoti taip: geras sotus gyvenimas kai kuriuos verčia daryti darbus, kurių niekaip nepavadinsi reikalingais ir dorais. Ką aš turiu galvoje?

Pastaruoju metu politikai ir žiniasklaida ypač mėgavosi ne karo Ukrainoje eiga, per sieną tebeplūstančiais migrantais ar augančiomis kainomis, o šiomis trimis temomis: Majausko likimu, Vyriausybės apmokėta reklama britų dienraštyje ir Landsbergio treningais. Būtų juokinga ir graudu, jeigu nebūtų liūdna. Seimo nariai, gaudami daugiau kaip pusketvirto tūkstančio eurų atlyginimą be įvairiausių priedų ir tikrai nekremtantys juodos duonos kriaukšlio, puolė tąsyti šiuos skandaliukus po visą politinę ir viešąją erdvę, kol jie tapo purvinomis pašvinkusiomis pašluostėmis. Žiniasklaidos orakulai net čepsėjo lūpomis, valkiodami eteryje pykčiu ir smerkimu apsiputojusius pašnekovus ir pūsdami nieko vertus burbulus.

Ypač stengėsi opozicija. Ji išnaudoja kiekvieną smulkmeną, kuria gali įkąsti valdančiajai daugumai ir susikrauti sau politinį kapitalą, kurio nežinia ar kada prireiks. Jos elgesys man primena bernioką, radusį gelžgalį ir įsidėjusį į kišenę: o gal kada nors panaudosiu… Tiesa, tikslas lyg ir matyti – kitų metų kovo 5 d. vyksiantys savivaldos rinkimai. Bet sakykite, kaip jai pravers tebestimuliuojamas skandaliukas apie užsienio reikalų ministro susitikime su Ukrainos prezidentu karo sąlygomis dėvėtus treningus? Gal Kijevo griuvėsių ir dejuojančių, rūsiuose gyvenančių murzinų  ukrainiečių fone jam reikėjo dėvėti baltus iškrakmolytus marškinius ir spalvingą kaklaraištį?

Opozicija greitai pasibalnojo naują arkliuką – nemažus pinigus kainavusį britų dienraštyje „Financial Times“ paskelbtą premjerės Ingridos Šimonytės interviu. Seimo opozicijos „pilkajam kardinolui“, esančio egzilijoje Naisiuose šešėlinės vyriausybės trubadūrui Ramūnui Karbauskiui „atrodo keista“, kad nupirkusi reklamą premjerė visam pasauliui šaukia, kiek daug padaryta, kokie mes geri, kokia patraukli Lietuva, o štai dėl atšalusių santykių su Kinija patiriame milžiniškų nuostolių. Bet čia pat pasitaiso: „Aš manau, kad pinigus skirti šalies reklamai yra reikalingas dalykas“. Kaip sakoma, ačiū ir už tai.

Triukšmingas vežimas darda toliau. Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydama įvertinti, ar VšĮ „Investuok Lietuvoje“, kurios savininko teises įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pagrįstai sumokėjo beveik 56,8 tūkst. eurų už reklamą leidinyje „Financial Times“. Esą ši publikacija buvo naudinga nebent pačiai premjerei. „Ji pirmiausiai orientuota į Lietuvos rinką ir turi kitą tikslą: savivaldos rinkimų laikotarpiu kurti TS-LKD, kaip partijos, dalyvaujančios rinkimuose, ir jai atstovaujančių politikų įvaizdį“, – teigia A. Širinskienė. Gali būti, kad, gavusi netenkinantį atsakymą  iš VRK, nerimstanti seimūnė kreipsis į Konstitucinį teismą…

Taip iš šapo skaldomas vežimas, nepaisant, kad tokios publikacijos pasaulinės reikšmės leidiniuose duoda didžiulę, nors ne iš karto tūkstančiais įvertinamą naudą. Bet opozicijai svarbu sukelti trumpalaikį „ermyderį“, iš kurio į jos reitingų kišenę galbūt įkris vienas kitas balas ir pasitarnaus jos kandidatų į merus rinkimams…

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko „byla“ – dar vienas nupiepęs arkliukas, kurį išjodinėja politikai bei valdančiųjų oponentai. Galima sutikti, kad partinė disciplina yra būtina, o pasitikėjimas partijos nariais – viena svarbiausių efektyvios veiklos sąlygų. Iš tiesų, M. Majauskas nepaisė vidinių susitarimų dėl pridėtinės vertės mokesčio maitinimo sistemoje įstatymo ir programavo 60 mln. eurų netektį jau patvirtintame 2023 m. biudžete. Konservatoriai nesutiko su komiteto pirmininko „kita nuomone“ ir, vaizdžiai tariant, išvertė M. Majauską iš konservatoriškų rogių, lengviau atsidusdami, kad „Majauskas iš rogių – rogėms lengviau“. Bet ar reikėjo už šią atskirąją nuomonę šalinti iš partijos? Prezidentas teisus: valdantieji per politiką pervažiavo buldozeriu, nors galima buvo jį palamdyti karučiu… Taip viskas būtų ir užsibaigę, kaip su Pavilioniu ar Dagiu.

Bet čia rankoves pasiraitojo opozicija, puolusi konservatorius ir, kaip bebūtų keista, gynusi šį aršų dešinįjį. Ji išpranašavo koalicijos žlugimą ir apskritai Lietuvos katastrofą. O kandidatas į Vilniaus merus Valdas Benkunskas apkaltino kolegą, esą jis taip išbalansavo visą kitų metų biudžeto projektą, kad viską reikia daryti iš naujo, nors štai Prezidentas jį pasirašė…

Reikia tikėtis, kad opozicijos ir žiniasklaidos plakamos putos netrukus nuslūgs. Tik jos vėl skatina visuomenės susiskaldymą, sėja chaosą, kai įžengėme į šventą Advento metą, ir Bažnyčios tarnai iš sakyklų ragina mylėti artimą, vienytis bėdoje ir padėti vargstančiam, nesvarbu, ar jis būtų Lietuvoje ar Ukrainoje. Gaila, kad baltą duoną pilna burna valgantieji to negirdi…