Freepik nuotr.
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt
Štai ir turime didžiąją naujojo Seimo dalį – 26-ą nuo Steigiamojo 1920 m. Seimo, įskaitant ir okupacinės 1940 m. valdžios išrinktą vadinamąjį Liaudies Seimą, vėliau pavadintą pirmojo šaukimo LTSR aukščiausiąja taryba, ir dešimt tokių sovietinių ministrų tarybų, ir tiek pat įstatymų leidimo organų, atkūrus nepriklausomybę.
Po rinkimų ar kabinetų bei premjerų kaitos paprastai suformuojama ir nauja vyriausybė, tad prieškariu jų buvo net 21, o po Kovo 11-osios – dar 18. Šiemet turėsime devynioliktą. Kitaip sakant, per daugiau kaip 100 metų ministrų kabinetai vidutiniškai keitėsi vos ne kas pustrečių metų, ir žinynai pastebi, kad mes šia statistika pavijome Italiją, kurios vyriausybei pokariu vadovauja jau 45-oji premjerė…
Taip pat skaitykite
Tai, žinoma, tik įdomybės. Ši rinkimų kampanija ir patys rinkimai – žiauri proza. Su savo skandalais, „juodomis“ technologijomis, nusikaltimų šleifu, gličiu putinišku pėdsaku…
Bet atsibudę pirmadienio rytą nenustebome: švytuoklė tingiai mostelėjo į kairę. Tarsi 1992 m. spalio rinkimuose, kai LDDP, nubrukusi į šalį ugnį ir vandenį perėjusius dešiniuosius, godžiai paėmė valdžią ir griebėsi valstybės įstaigų valymo. Dabar vėl šlovės valanda išmušė jos paveldėtojams, bet atsiribojusiems nuo buvusių komunistų, socialdemokratams su partijos vadove V. Blinkevičiūte priekyje. Jie Seime turės beveik penktadalį mandatų, už nugaros palikę ne per daug atsilikusius – vos 1,4 proc. – konservatorius. Nereikia pamiršti, kad partijų mandatų skaičių dar papildys vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai, kurių jau dabar pateko aštuoni. Dar 63 paaiškės antrame ture, kuris įvyks spalio 27 d. LSDP jau po pirmo turo Seime turės 20 narių – 18 pagal partijos sąrašą ir du vienmandatininkai. 2020 m. rinkimuose partija iš viso buvo iškovojusi apie ketvirtadalį visų balsų.
Šiaip ar taip didžiausią nuostabą kelia partijos „Nemuno aušra“ lyderio R. Žemaitaičio šuoliai į politiką „ant balto žirgo“. Nors paprastai vieno lyderio partijomis vadinamos politinės struktūros nėra ilgalaikės, tačiau šis žodžio kišenėje neieškantis greitakalbis tik 42-jų sulaukęs teisininkas nustebino Prezidento rinkimuose, o dabar, nors ir nuskriaustas teisėsaugos, naktį į pirmadienį pergalę šventė, indėnišku stiliumi šokdamas šokį pagal dešiniųjų mėgstamą melodiją „Ąžuolai žaliuos“. „Ir ką tu jam, va, jis toks…“ – apie šį Šilalės – Kelmės apygardoje iškeltą veikėją sakė šalia sėdėjęs politikas…
Daugiau fenomenų šiuose rinkimuose tarsi ir nėra, jei tam tikra staigmena nevadinsim tai, kad Laisvės partija neperžengė 5 proc. ribos ir jos Seime nebus, nebent pateks keli iš vienmandačių. Vadinasi, ketverius metus jų stumiama Stambulo konvencija pakibs ore… Bet labiausiai smuko konservatorių populiarumas – net 24 proc. lyginant su praėjusiais rinkimais.
Kas dar? Lėto kilimo į viršų stadijoje yra Nacionalinis susivienijimas (2,87 proc.), žemyn nuslinko „valstiečių“ populiarumas, nors jie šiaip taip peržengė 7 proc., nesiseka lenkiškajai politinei jėgai LLRA-KŠS (beveik 4 proc.), nors keli jų atstovai savo rinkėjų apgyvendintuose rajonuose irgi džiaugiasi sėkme, apvylė iš trijų partijų sudaryta Taikos koalicija, Lietuvos regionų partija su veikliąja Ž. Pinskuviene, o Lietuvos liaudies partija, kuri siejama su Putino simpatiku E. Vaitkumi – vos trečia nuo galo iš 17 rinkimuose dalyvavusių politinių formuočių. Nepaminėta liko Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Liberalų sąjūdis, kurie įveikė negailestingą rinkimų barjerą. Žinoma, po II turo jų padėtis gali keistis, tačiau vienas politikas pastebėjo, kad šios partijos taps „skania mėsa“, formuojant valdančiųjų koalicijas.
Jau po I turo prasideda diskusijos, kas su kuo draugausis. Su konservatoriais ir „Nemuno aušra“
Socialdemokratams tarsi ne pakeliui. Todėl pagalbos V. Blinkevičiūtė turės kreiptis į kitas po jų einančias partijas, ypač liberalus. Jau pirmadienį pranešta, kad socialdemokratų lyderė V. Blinkevičiūtė bendram darbui kviečia S. Skvernelio „demokratus“ ir R. Karbauskio „valstiečius“.
Po abiejų rinkimų turų Lietuvos laukia kitas intriguojantis veiksmas – Vyriausybės formavimas. Čia lyg ir aišku: Prezidentas G. Nausėda vykdys savo pažadą pavesti ją formuoti V. Blinkevičiūtei, kuri sakė, kad „nėra jokių abejonių, jog sutiks“. Bet šalies vadovui vėl sunkiai pavyks apeiti antroje vietoje įsikūrusią TS-KDP. Ar tęsis priešprieša?
Dar viena intriga laukia Lietuvos žmonių, teisingiau jų išrinktųjų: kaip šiems 11-kai Lietuvos patikėtinių Europos Parlamente pavyks atsisakyti „saldžių“ vietų? Kur dirbs A. Veryga, D. Žalimas, V. Sinkevičius, P. Gražulis ir kiti? Bet esminis klausimas: ar žmonės pajus pokyčių vėjus?
Atsakyti