Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Publicistas Vidmantas Valiušaitis priminė vieną įdomią frazę: „Это исконно русские земли“ („Tai nuo seno rusų žemės“)*. Tiesa, ji nuskambėjo gana seniai, prieš 20 metų Rusijos Dūmoje. Jos autorius – irgi ne koks Sibiro glūdumoje meškų apsuptyje išauklėtas rusofilas, o mūsų kaimynas – latvis.

Nors V. Valiušaitis šią frazę pritaikė sovietams ypač skaudaus Žiemos karo Suomijoje kontekste, bet iš tikrųjų anuomet Dūmos deputatas Viktoras Alksnis ją mestelėjo turėdamas galvoje Rusijos valdomą Kaliningrado sritį. Tuomet jis tvirtino, kad Klaipėdos kraštas turi tapti „laisvuoju uostu“, kuris užtikrintų Kaliningrado srities interesus, nes esą SSRS išleido 2 mlrd. rublių kelto Klaipėda – Kaliningradas – Mukranas statybai. Kitaip sakant, jis buvo už Klaipėdos krašto atplėšimą nuo Lietuvos.

Iki šiol tai skamba kaip pasityčiojimas iš istorijos ir Baltijos šalių ir kaip tam tikra provokacija, kuri, Rusijai  2014 m. aneksavus Krymą, o dabar atvirai užpuolus Ukrainą, sutviska naujomis spalvomis. Beje, 71-rių sulaukęs aviacijos pulkininkas V. Alksnis, vadinamas „juoduoju pulkininku“, per visą žiniasklaidą dejavęs, kad Rusija praranda šį anklavą, išbuvęs dvi kadencijas Dūmoje, buvo nedidelės Maskvos srities Tučkovo gyvenvietės tarybos pirmininkas, bet ir čia garsėjo savo skandalingais pasisakymais, rietenomis, konfliktais. Beje, jis pritarė vadinamajai „Lukjanovo doktrinai“ ir pasisakė už Vilniaus krašto atplėšimą nuo Lietuvos, kai čia kūrėsi lenkų autonomija, kurios lyderiai šaukėsi SSRS prezidentinio valdymo**.

V. Alksnis nerimsta ir šiandien. Štai pažymėdamas Stalino gimimo dieną gruodžio 21-ąją, jis pareiškė, kad „tautų vadą“ reikia reabilituoti, nes jis esą sąjungai padaręs daug gero… Priminsime, kad šis karštantis Kemerovo lageriuose gimęs politikas buvo latvio ir rusės tremtinių vaikas, o jo senelis Jakovas Alksnis nukentėjo nuo Stalino represijų.

O iš tikrųjų, kaip sakoma, ne apie jį daina. Šalia jo stojo ne kas kitas, o pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, karo prieš Ukrainą išvakarėse ilga paskaita mėginęs pagrįsti pretenzijas garbingai slavų žemei. Bent kiek istorijos uostęs žmogelis galėjo pasukioti pirštą smilkiny, kad V. Putinas, pastebimai nervingai klydęs ir krenkštęs, bandė įtikinti, kad Ukraina – jokia valstybė, kad jos valstybingumas dirbtinis ir ją užvaldę „narkomanai ir neonacistai“. Istorijos ekspertas eilinį kartą apsimelavo, teigęs, kad Ukraina atsirado dėka senovės Rusios, o šiuolaikinę teritoriją sukūrė…Vladimiras Iljičius Leninas. Perversmo lyderio bendravardis niekinamai kaimynus vadino „Lenino vardo Ukraina“.

Kitaip sakant, Rusijos vadovas pakartojo savo pirmtakų beveik prieš 20 metų mesteltą frazę apie „iskonno russkije ziemli“. Nors Kijevo Rusia Dniepro, Volgos ir Okos baseinų ribose jau gyvavo nuo IX a. vidurio, kai šiaurėje dar tebeplytėjo balos ir miškai, V. Putinui buvo „iki lemputės“: kokio nors šovinistinio geopolitiko Aleksandro Dugino, aktyviai remiančio karą prieš Ukrainą, pakištą tekstą V. Putinas pagardino atvirais išpuoliais prieš Ukrainos valstybingumą ir suverenitetą.

V. Putinas dar nuo 2014 m. pavasario galando dantį prieš „banderovininkus“ ir „nacistus“. Po Maidano į valdžią atėję V. Juščenka, P. Porošenka, o dabar ir politiko duonos neragavęs Volodimiras Zelenskis neįtiko Kremliui, nes vykdė labai jau Maskvai nepavaldžią, savarankišką politiką ir orientavosi į Vakarus. Tad buvo sugalvota baltais siūlais siūta teorija: NATO grasina Rusijai, Kijeve siaučia nacionalistai (V. Putinas vartoja rusams atgrasų „nacistų“ terminą), Ukraina yra Rusijos interesų zonoje… Kad apmulkintų savo žmones, jis šias teorijas pagardino tradiciniu „kagėbistiniu“ skanėstu: Ukrainoje skriaudžiami rusakalbiai, naikinama rusų kalba ir palikimas.

Sveiko proto žmogui šie svaičiojimai atrodo ir baisūs, ir juokingi. Ligoninėse bepročiui taikomi tramdomieji marškiniai. Bet V. Putinas karui vadovauja užsimaskavęs bunkeryje, jis seniai matytas Kremliuje. Vienintelis apynasris užkariavimo apsėstam maniakui – pačių rusų protestai. Bet Rusija, apmulkinta gaunamos ribotos informacijos ir Kremliaus trelių, niekaip nepabunda. Tad kas belieka?

Sovietų Sąjunga ir jos teisių bei įsipareigojimų perėmėja Rusija visada deklaravo, kad ji istorijos bėgyje visada kariavo gynybinius karus, buvo besiginanti. Dabar gi ji užpuolė kitą suverenią valstybę, atvirai pretenduodama neva į savo teritoriją. Todėl vienintelis atsakas, taikomas kalėjimo ir nusikaltėlių draugijose, tokį patį smūgį smogti atgal.

Žinomas 1989 m. judėjimo „Solidarumas“ lyderis, šiuo metu „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, vasario viduryje klydęs, kad V. Putinas nepuls Ukrainos, vėliau padarė išvadą, kad „po 22 metų valdžioje Putinas nebegali Rusijos politikai duoti nieko gero… Ir kadangi nėra mechanizmo dėl taikaus valdžios perdavimo Kremliuje, belieka niūrus besitęsiančio žlugimo impulsas. Tai lyg dviratis, kuris turi judėti į priekį, kad nenukristų. Klausimas tik, kada tas dviratis sustos ir kaip nukris.“ A. Michnikas savo laikraštyje riebiomis raidėmis užrašė: „Dabar mes visi ukrainiečiai!“****.

——————————————————————–

*https://alkas.lt/2022/03/01/v-valiusaitis-iskonno-ruskije-zemli/

**https://svpressa.ru/politic/article/77794/

***https://www.vz.lt/izvalgos/2022/02/19/a-michnikas-ko-siekia-putinas#ixzz7MUCLQpSW

****https://wyborcza.pl/7,173236,28150727,we-are-all-ukrainians-now-adam-michnik.html?disableRedirects=true