Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras Vilniuje kartu su Mažosios Lietuvos fondu, veikiančiu JAV (Čikagoje) ir Kanadoje, parengė ir išleido Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną anglų kalba –  Consice Encyclopaedia of Lithuania Minor.

Žinyno rengimą globojo Mažosios Lietuvos Fondo pirmininkai †Vilius Algirdas Trumpjonas ir prof. Jurgis Arvydas Anysas,  jo turinį formavo Redakcinė kolegija, vadovaujama jos pirmininko ir vyriausiojo redaktoriaus dr. Vaclovo Bagdonavičiaus bei Redakcinės kolegijos prezidento akademiko prof. Zigmo Zinkevičiaus. Rengimo grupei  vadovavo Danutė Valentukevičienė.  Straipsnius rašė 107 autoriai ir mokslinių redaktorių.  Straipsnius rašė 107 autoriai ir mokslinių redaktorių kolektyvas, juos skaitė, taisė ir tobulino 13 Redakcinės kolegijos narių bei konsultantai – Lietuvos MA tikrasis narys prof.  habil.  dr. Domas Kaunas ir prof. dr. Manfred Klein (Vokietija). Į anglų kalbą vertė 3 vertėjai, redagavo 2 anglų kalbos redaktoriai. Didžiausia finansinė našta teko Mažosios Lietuvos Fondui. Jo kasos globėjų Ramūno Buntino (JAV) ir Astos Šimkienės (Kanada) rūpesčiu buvo telkiamos ir į Lietuvą siunčiamos Žinyno rengimui ir leidimui reikalingos lėšos. Žinyno garbės sponsoriumi išeivijoje tapo Lietuvių Fondas (JAV), garbės leidėju Gintautas Vitkus, taip pat  dosniai aukojo Donatas Januta, Gytis ir Edita Šernai, Nijolė Martinaitytė-Nelson, dr. Augusta Šaulienė, †Vilius ir Danutė Trumpjonai,  dr. Jurgis ir Dalia Anysai, Stasė Purvinas, Vytautas Dudėnas, Gediminas Balanda, dr. Leo Trečiokas, Vytautas ir Danutė Anoniai, Laima Ardickas,  Ramunas ir Lilė Buntinai, Česlovas Jonys, Irena Meiklejohn, Nika Trumpjonaitė Buckhalter, kiti Mažosios Lietuvos mylėtojai ir jų šeimos, JAV ir Kanados organizacijos: Kanados lietuvių fondas, Lietuvių tautos fondas, Mažosios Lietuvos Lietuvių Draugija, Prisikėlimo Parapijos Kredito Unija. Lietuvoje Žinyno rengimą daugiausia rėmė Lietuvos kultūros rėmimo fondas, Lietuvos kultūros taryba, Šilutės ir Pagėgių savivaldybės, akcinė bendrovė Klaipėdos nafta, nemažas paties Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (direktorius Rimantas Kareckas) indėlis. Žinyno rengėjai ir leidėjai sako jiems nuoširdžiausią ačiū.

1000 egz. tiražu atspausdinta 656 puslapių gausiai iliustruota (daugiau kaip 900 iliustracijų) knyga pradėjo savo kelionę pas skaitytojus.  Kokia tai knyga ir kas paskatino ją atsirasti?

Visuotinai žinoma, kad Mažosios Lietuvos vaidmuo visos lietuvių tautos kultūros raidoje buvo labai reikšmingas. Tačiau ne mažiau reikšmingas tautos kultūros kontekste yra ir pačių šio krašto lietuvių sukurtas dvasinės ir materialinės kultūros paveldas, kuriam patys lietuviai skyrė ir tebeskiria nemažą dėmesį. Į jį remiasi šiandieniniai lietuvininkų palikuonys, kurie, kaip ir visi rytprūsiečiai, nors ir netekę gimtų namų, stengiasi išlaikyti savo etnine savastimi grįstą bendruomeniškumą.  Jis vienaip ar kitaip veikia ir visos tautos šiandieninę kultūrinę bei dvasinę raišką, jos istorinę atmintį ir savimonę. To paveldo turtingumą ir savitumą atskleidžia gausūs lietuvių kalba skelbiami tyrinėjimai, šaltinių publikacijos, išsamios muziejų ekspozicijos, jų fonduose sukaupta gausi medžiaga. Prieš kelerius metus lietuviškai skaitančioji visuomenė gavo labai išsamų tuo paveldu ir jo tyrimais paremtą leidinį – keturių didžiulių tomų apimties Mažosios Lietuvos enciklopediją (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas [centras], Vilnius, 2000 – 2009), kurios atsiradimą inicijavo, didžiąja dalimi finansavo ir konkrečiais darbais bei sukaupta medžiaga rėmė JAV ir Kanadoje nuo 1985 m. veikiantis Mažosios Lietuvos Fondas. Pagrindinis šio fondo veiklos tikslas – remti Mažosios Lietuvos tyrimus ir studijas, leisti  knygas, susijusias su  Mažąja Lietuva. Pretekstas Fondui atsirasti buvo sumanymas išleisti Mažosios Lietuvos istoriją anglų kalba. Tokia istorija dar nepasirodė,  tačiau Fondo remtų Mažajai Lietuvai skirtų knygų lietuvių kalba išleista jau gana daug. Mažosios Lietuvos enciklopedija – didžiausias ir reikšmingiausias Fondo remtas ir kartu su Lietuvoje dirbančiais Mažosios Lietuvos tyrėjais bei leidėjais vykdytas bendras projektas, kurio iniciatorius ir pagrindinis tvarkytojas iki mirties buvo prof. dr. Vilius Pėteraitis (1914 – 2008).

Mažosios Lietuvos enciklopedijos kūrėjai, pateikę didžiulės apimties darbą, labai akivaizdžiai parodė, kokį turtingą ir savitą  materialinės ir dvasinės kultūros paveldą paliko Rytų Prūsijoje nuo amžių gyvenę senųjų baltų palikuonys – lietuviai, ilgainiui pasivadinę lietuvininkais. Tačiau šiame didžiuliame Mažosios Lietuvos žinyne pateiktos žinios tėra prieinamos tik patiems lietuviams ir tam nedaugeliui kitataučių, daugiausia mokslo žmonių,  kurie  pamilo lietuvių kalbą ir ją išmoko. Tiems, kuriems vartus iš savojo nacionalinio  į platųjį pasaulį atveria tik didžiosios kalbos, apie Rytprūsiuose gyvenusią lietuvių tautos diasporą ši lietuviškoji enciklopedija irgi beveik nieko nepasakys. Todėl velionis prof. Vilius Pėteraitis, dar įpusėjus MLE rengimui,  prakalbo apie galimybę sukurti  jos vienatomį variantą užsienio kalbomis. Mažosios Lietuvos fondas, kurio iniciatyva atsirado Mažosios Lietuvos enciklopedija, kartu su ją išleidusiu Mokslo ir enciklopedijų leidybos centru, ryžosi šį sumanumą realizuoti ir parengti bei pateikti pasauliui prieinamą žinyną apie Mažąją Lietuvą anglų kalba. Tokiam žingsniui šias abi institucijas paskatino ir prisiminta pati  Mažosios Lietuvos Fondo steigimo intencija – išleisti Mažosios Lietuvos istoriją anglų kalba. Pristatant MLE paskutinį tomą buvo išreikštas visuomenės pageidavimas enciklopedijos turinį glaustesne forma pateikti bent viena užsienio, geriausia anglų, kalba. Taigi, sumanymas tampa realybe – pas angliškai suprantantį skaitytoją keliauja Consice Encyclopaedia of Lithuania Minor.

Šiuo žinynu iš esmės stengiamasi apie Mažąją Lietuvą  pasakyti tai, kas apie ją  pasakyta keturtomėje enciklopedijoje – pateikti kuo išsamesnį bei ryškesnį jos istorijos bei materialinio ir dvasinio palikimo vaizdą, parodyti jos lietuviškųjų ainių dabartinę situaciją. Tačiau tai pasakoma kiek kitaip negu Mažosios Lietuvos enciklopedijoje. Nors nemaža Žinyne pateiktos empirinės medžiagos dalis yra perkelta iš MLE, čia dominuoja ne ji. Pirmenybė suteikiama analitiniam pasakojimui apie Mažosios Lietuvos istorinę raidą, apie joje vykusius politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius procesus.  Žodžiu, stengiamasi pateikti labiau apibendrintą vaizdą, kurį paryškina ir detalizuoja empirinė medžiaga, ypač žymiausių su lietuvybe susijusių krašto veikėjų biografijos.

Žinynu nepretenduojama aprėpti visą Rytų Prūsiją,  jos istoriją bei visus su ja susijusius reiškinius ar objektus. Jo objektas daug siauresnis – tik toji Rytų Prūsijos teritorijos dalis, kurioje nuo seno gyveno lietuvių ir kitų baltų – prūsų, kuršių, skalvių, nadruvių, sūduvių gentys. Svarbiausias dėmesys  koncentruojamas į lietuvininkų, kaip etninės grupės, savitumo, jų kultūros išskirtinumo atskleidimą. Būtent to pasigendama vokiškojoje Rytprūsiams skirtoje literatūroje. Tikimės, kad tą spragą iš esmės būsime užpildę. Pateikdami šią knygą angliškai skaitančiam Rytprūsiais besidominčiam skaitytojui, jokiu būdu nenorime tvirtinti, kad čia tebūta tik lietuviškojo etnoso ir kad tik jis teįspaudęs savo kultūros pėdsakus. Žinyne pasakojama tik apie vieną – lietuviškąjį – šio krašto istorijos dėmenį, tame pasakojime atsiremiant ir į  bendrąjį istorinį kontekstą, jame regint ir kitą, pagrindinį, jame veikusį – vokiškąjį – subjektą bei lietuviškojo etnoso sąveiką su juo.

Plačia lietuviškos kultūros apžvalga Consice Encyclopaedia of Lithuania Minor skiriasi nuo kitų anglų, vokiečių ar kitomis užsienio kalbomis išleistų knygų apie Rytprūsius. Leidinį sudaro trys dalys. Pirmojoje pateikta bendro pobūdžio informacija apie regioną, jo istorinę raidą, pabrėžiama lietuvininkų veikla, jų pastangos išsaugoti savo tautinę tapatybę. Antrojoje dalyje abėcėlės tvarka pateikiami miestų, miestelių ir gyvenviečių aprašymai, trečiojoje ­–  iškilesnių krašto žmonių biogramos. Yra asmenvardžių, vietovardžių ir dalykų rodyklės. Žinynas skirtas plačiam skaitytojų ratui, kiekvienam, besidominčiam Rytų Prūsija, Mažąja Lietuva ar kitais didžiųjų valstybių istoriniais regionais.

Vaclovas Bagdonavičius,

Consice Encyclopaedia of Lithuania Minor vyriausiasis redaktorius