KGB bylos. Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyrius. LYA nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Jau nekalbant net apie įžūlų Amerikos „karaliaus“ spaudimą Volodymyrui Zelenskiui ir diplomatijoje nepriimtinus akibrokštus, ateina vis įdomesnių naujienų. Jomis galima tikėti, galima ir ne, bet, kaip sakydavo propagandos vilkai, kiekviename anekdote ar paskaloje yra kruopelė teisybės. Kalbama, kad JAV net yra institutas, analizuojantis tokio pobūdžio informaciją.

Antai, ilgametis Sovietų Sąjungos KGB karininkas Alnuras Musajevas pareiškęs, kad 40 – metis Donaldas Trumpas dar 1987-aisiais buvo užverbuotas KGB ir gavęs „Krasnov“ slapyvardį. Apie JAV prezidento ryšius su Rusija jis rašęs dar 2018 m. ir liudijęs, kad „Trumpas sėdi ant FSB kabliuko ir vis giliau ir giliau ryja masalą“. Pasirodo, jis ir šiandien sėkmingai paveikiamas ir galbūt užverbuojamas.

Naujienų agentūra Reuters paskelbė kitą žinią: pastaraisiais mėnesiais JAV ir Rusijos atstovai slapta susitikinėjo Šveicarijoje. Šie ryšiai buvo užmegzti iškart po D. Trumpo pergalės lapkritį. Bent vienas susitikimas įvyko Ženevoje praėjusią savaitę, kuomet vyko Miuncheno saugumo konferencija. Greičiausiai tuomet ir paaiškėjo pagrindinės D. Trumpo plano detalės, kaip atkurti taiką Ukrainoje, kitaip sakant, kartu su Putinu paspausti Kyjivą. Planas virto reikalavimu europiečiams, kad šie parengtų Ukrainos kapituliacijos tvarką.

Prie rankų išsukinėjimo V. Zelenskiui prisijungė ir Elonas Muskas, grasinantis Ukrainai atjungti pasaulinę palydovinę interneto sistemą Starlink, jei ši nesutiks atiduoti JAV 50 proc. savo mineralinių ir retųjų metalų iškasenų bei naftos ir dujų išteklių. D. Trumpas reikalauja šiais resursais, įkainotais 500 mlrd. dolerių, atsilyginti už Amerikos teiktą paramą. Londono „The Telegraph“ priduria, kad Vašingtonas taikosi ir į Ukrainos uostų ir kitos infrastruktūros eksploataciją. Laikraštis rašo, kad šios sąlygos netgi griežtesnės lyginant su reparacijomis, kurių sąjungininkai pareikalavo iš nacistinės Vokietijos bei Japonijos po Antrojo pasaulinio karo.

Einame toliau. Jungtinės Tautos ruošėsi paminėti trečiąsias Rusijos karo prieš Ukrainą metines. Šį pirmadienį JTO Generalinė Asamblėja turėjo priimti rezoliuciją, kuriai pataisas pasiūlė JAV. Joje raginama „baigti Rusijos ir Ukrainos konfliktą“ (terminologija sutampa su Maskvos) ir neužsimenama nė žodžiu, kas yra agresorius, ir nereikalaujama išvesti Rusijos kariuomenės iš Ukrainos. Kad suminkštintų klausytojų širdis, didysis humanistas D. Trumpas nuolat rypuoja apie „konflikte prarandamus tūkstančius gyvybių“.

Pasak Amerikos prezidento, dabar jau ne Lukašenka – „paskutinis Europos diktatorius“, bet V. Zelenskis. Jis dar šiemet turįs surengti visuotinius rinkimus, kurie pagal Ukrainos konstituciją atidėti dėl vykstančio karo ir įvestos karo padėties. Dabar nėra abejonių, kad JAV kartu su Rusija pasistengtų, jog šalyje būtų išrinktas prorusiškas lyderis. Juk aplink Ukrainą zuja – tai atvyksta į Minską, tai grįžta Maskvon – buvęs Putino statytinis Viktoras Janukovyčius… Bet politologai mini ir kitas, nuosaikesnes pavardes – Porošenką, Tymošenko, Zalužną, Budanovą… Klausimas tik toks: ar rinkimai įvyktų pasiekus taikos susitarimą, ar nedelsiant. Visiškai nerealu, kad Ukraina skubėtų, nes, pirma, reiktų atšaukti karo padėtį, antra, pasiruošti rinkimų kampanijai, trečia, pagal įstatymus ji užsitęstų dar 90 dienų… Visi šie klausimai neišsprendžiami be dabartiniam Kyjivui palankios Aukščiausiosios Rados. D. Trumpui ir Putinui belieka viena išeitis: pašalinti V. Zelenskį arba jį įtikinti pasitraukti ir išvykti iš šalies. Juos tuo tikite?

Suprantama, kad viena Ukraina iš šios „abrakadabros“ neišsipainios. Amerikai pasitraukus iš demokratinių režimų gynimo forposto, belieka Europa. ES nebe reikalo užsitarnavo „senutės vėžlės“ pravardę dėl lėtų, nevykusių sprendimų, ilgo svarstymo ir keleto priešiškai nusiteikusių narių. Bet rinktis nėra iš ko. Šią savaitę į Vašingtoną išskuba keletas Europos lyderių, kad įtikintų 47-ąjį Amerikos prezidentą perkainuoti savo retoriką. Vargu ar tai pavyks, bet mėginti reikia. Nesunku bendriją menkinti, bet juk ji nuo Rusijos invazijos pradžios suteikė Ukrainai daugiau kaip 88 mlrd. eurų vertės ekonominę, humanitarinę ir karinę paramą, nors pačios gynybai reikia skirti bent 250 mlrd. eurų per metus. Dabar ruošiamas naujas 20 mlrd. vertės pagalbos paketas.

Bet grįžkime prie sensacingos, tačiau, ko gero, įtikinamos žinios apie D. Trumpo tarnystę KGB. Seno sovietinio saugumiečio liudijimas (jo Facebook paskyroje yra ir nuotrauka iš D. Trumpo susitikimo su M. Gorbačiovu) dar neįrodo ano meto JAV statybų verslininko pažinties su SSRS užsienio žvalgybos agentu Drezdene. Sunaikinęs saugumo dokumentus, Putinas į Leningradą grįžo tik 1990-ųjų sausį. 1987 m. liepą jis apsilankė Maskvoje viešbučio priešais Kremlių statybos reikalais, čia jį, žurnalo „Forbes“ žiniomis, ir „pakabino“ KGB…

Sunku patikėti. Tačiau buvusių saugumiečių, sako, nebūna. Matyt, Putinas su D. Trumpu liko artimi sielomis. Tai įrodo ir dabartiniai įvykiai.