Teatralų grupė spektaklio „Amerika pirtyje“ 25-mečio jubiliejaus proga susirinkusi Liudo Vaineikio namuose. Antroje eilėje: Jonas Šliūpas, Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Stasė Vaineikienė, Liudas Vaineikis, Augustinas Janulaitis. Fotografė Paulina Mongirdaitė. Atvirukas. Leidėja P. Mongirdaitė. 1924. Palanga. Iliustracija iš asmeninio R. Vaineikytės šeimos albumo. Saugoma Palangos viešosios bibliotekos skaitmeniniame nuotraukų fonde

Dainora Kaniavienė, Palangos viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė kraštotyros darbui www.voruta.lt

Lygiai prieš šimtą metų, 1924-ųjų rugpjūtį, Palangoje vyko triukšmingos gatvių vardynos. Įamžinti du Lietuvos tautiniam atgimimui, taip pat ir palangiškiams svarbūs vardai – gydytojo, kultūros bei visuomenės veikėjo, knygnešio Liudo Vaineikio ir lietuvių tautinio atgimimo patriarcho dr. Jono Basanavičiaus. Jie abu neatsiejami nuo knygnešystės gadynės ir Palangos istorijos. Vardynų šimtmečio proga verta atsiminti ir Palangoje 1899 m., taipogi rugpjūtį, viešai pirmą kartą lietuviškai suvaidintą spektaklį – Keturakio „Amerika pirtyje“ bei pasidžiaugti gražia jo 125-erių metų sukaktimi.

Lietuvių tautinio judėjimo patriarchas, mokslininkas, gydytojas, 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras, Lietuvos universiteto garbės narys, profesorius, Bulgarijos mokslų akademijos narys, pirmosios Palangos istorijos lietuvių kalba autorius dr. Jonas Basanavičius, lydimas ypatingų reikalų karininko prie Krašto apsaugos ministro, 1924 m. liepos 15 d. atvyko paviešėti ir pastiprinti sveikatos į Palangą. Apie būsimas gatvės vardynas, tada jis, žinoma, nieko nežinojo.

Pačią pirmąją dieną Karo sanatorijoje jį aplankė gydytojas Liudas Vaineikis ir pakvietė į spektaklio „Amerika pirtyje“ 25-erių metų sukakties minėjimą Palangoje. Patriarchas buvo planavęs Palangoje praleisti vos dešimtį dienų ir išvažiuoti dar prieš įvykstant minėjimui,  tačiau, sužinojęs apie būsimą minėjimą, planus pakoregavo ir pasiliko kurorte ilgiau, kad galėtų dalyvauti renginyje ir pamatyti pastatytą vaidinimą pagal Sofijos Kymantaitės pjesę „Aušros sūnūs“, kartu atšvęsti lietuvių teatro šventę, susitikti su kitais aušrininkais, spaudos draudimo laikotarpio idėjiniais bendražygiais.

1899 m. rugpjūčio 20 d. prie Palangos tilto į jūrą buvusiame grafo Felikso Tiškevičiaus prekių sandėlyje suvaidinta Keturakio komedija „Amerika pirtyje“ tąsyk sukėlė daugelio lietuvių ir kitakalbių susidomėjimą ne tiek menine, kiek politine prasme. Spektaklis spaudos draudimo laikotarpiu nuskambėjo kaip tautos savimonės akcija – tapo svarbiu akcentu tautinio lietuvių atgimimo istorijoje. Tad jo 25-erių metų jubiliejui palangiškiai itin ruošėsi, būsimą renginį anonsavo spaudoje, skambiai visus kviesdami į lietuvių teatro jubiliejų, pažymėdami, kad „Tam įžymiajam lietuvių kultūros gyvenimo įvykiui paminėti […] ruošia iškilmingą vaidinimą-šventę. Bus pastatyta žinoma S. Čiūrlionienės ir „tų mūsų kovos laikų drama „Aušros Sūnūs“, kurią Valstyb. Teatro artistai suvaidins du sykiu. […] Be to sekmadienį bus apvaikščiota su orkestru istorinės Palangos vietos ir vakarą fejerverkai pajūry.“ Taip buvo paskelbta „Klaipėdos žiniose“, kurias tada redagavo buvęs Palangos progimnazijos auklėtinis, Vasario 16-osios akto signataras dr. Jurgis Šaulys.

Per viešnagę Palangoje J. Basanavičius susitiko su bendraminčiais ir bendražygiais, su kuriais Vilniuje klojo pamatus Lietuvos valstybės nepriklausomybei: Mykolu ir Bronislava Biržiškomis, Steponu Kairiu, Antanu ir Sofija Smetonomis, Aleksandru Stulginskiu, dr. Jurgiu Šauliu ir kitais. Šie susitikimai yra kultūros istorikų ne kartą aprašyti įvairiose biografinėse knygose apie lietuvių tautinio atgimimo veikėjus.

Bibliotekose, muziejuose saugomos fotografijos, kuriose sėdintis  J. Basanavičius minėtą 1924-ųjų vasarą yra įamžintas apsuptas gausybės žmonių. Kai kuriose fotografijose vienas šalia kito sėdi trys visai Lietuvai svarbūs Jonai – lietuvių kalbos tėvu vadinamas Jonas Jablonskis, aušrininkai Jonas Šliūpas, kuris taip pat tarpukaryje buvo Palangos miesto burmistru, ir Jonas Basanavičius. Kadangi daugelis švenčių, kaip ir skirta pirmojo Palangos spektaklio 25-mečiui, vykdavo Kurhauzo parke, šių nuotraukų fone matosi tada šalia Kurhauzo pastato stovėjusi  rotonda, kurioje vasarą grodavo orkestras.

Šios Kurhauzo parke vykusios įstabios akimirkos ilgam išliko palangiškių atmintyje ir įgavo trijų Jonų šventės vardą. Jonai pagerbti entuziastingai sakomomis patriotinėmis kalbomis ir apjuosti gėlių vainikais: „Laike prakalbų ir sveikinimų p. p. Basanavičius ir Jablonskis – žiūrėdami į jaunuomenę – sportininku, pasiryžimą, jų pramintą taką niekuomet nepraleisti, – graudžiai apsiverkė, tas pats patėmyta pas daugelį kitų.“ – rašyta 1924 m. „Klaipėdos žiniose“. Šių fotografijų kopijų būta ir palangiškių šeimų albumuose. Kelias jų Palangos kraštotyros draugijos organizuotų ekspedicijų metu surinko ir aprašė kurorte gyvenusi pedagogė, kraštotyrininkė Emilija Adiklienė ir jos auklėtiniai. Jas galima pamatyti E. Adiklienės parengtame kraštotyriniame darbe apie Jono Basanavičiaus gatvę (šis aplankas  saugomas Palangos miesto viešojoje bibliotekoje.).

J. Basanavičiui rūpėjo ir Šventosios uosto reikalai. Viešėdamas Palangoje apie šį uostą parengė išsamų straipsnį (1924 m. rugpjūčio 1 d. jį išspausdino „Klaipėdos žinios“). Poilsiaudamas Palangoje jis aplankė ne tik Šventąją, bet ir Karteną, Plungę, Priekulę, Šilutę, Kretingą, Klaipėdą. Su poetu Maironiu, gydytoju Vladu Nagevičiumi, kompozitoriumi Stasiu Šimkumi buvo nuvykęs į Klaipėdą pasiklausyti koncerto. Ten S. Šimkus jį supažindino su anglų istoriku, novelistu Edwardu Owenu Rutteriu. Vėliau E. Rutteris, paprašytas J. Basanavičiaus, parašė kreipimąsi į anglų tautą, kuris buvo paskelbtas 1925 m. Londone išleistoje knygoje „Naujos Baltijos valstybės ir jų ateitis“.

Liepos 27 d. J. Basanavičius pozavo dailininkui, skulptoriui Kajetonui Sklėriui, kuris sukūrė J. Basanavičiaus bareljefą, daug dėmesio skirdamas lipdybos išraiškai.

Didžiulės iškilmės, skirtos paminėti pirmojo lietuviško spektaklio 25-erių metų sukakčiai, Palangoje vyko rugpjūčio 9 dieną. Ta proga Palangoje buvo suvaidinta 1923 m. Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės parašyta pjesė „Aušros sūnūs“, pasakojanti apie knygnešių veiklą lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Po spektaklio gausių ovacijų sulaukė ne tik jo kūrybinė grupė, bet ir renginyje dalyvavę pirmojo spektaklio organizatoriai, aktoriai, taip pat ir dr. J. Basanavičius, kurį palangiškiai pagerbė gėlių vainiku.

Šventė tęsėsi rugpjūčio 10-ąją ant Birutės kalno ir 1899 m. pirmojo lietuviško spektaklio istorinėje vietoje šalia tilto į jūrą. Ten entuziastingai sakytos patriotinės kalbos ir iškilmingai „perkrikštytos“ dvi valsčiaus gatvės. Plytų gatvė pervadinta Liudo Vaineikio vardu, o Tiškevičiaus bulvaras – Basanavičiaus prospektu. Taip atsidėkota knygnešiui, pirmojo viešo lietuvių spektaklio rengėjui dr. Liudui Vaineikiui ir vienam pirmųjų lietuviško laikraščio „Aušra“ (1883–1886) kūrėjų J. Basanavičiui už jo indėlį į lietuvių tautinį judėjimą, veiklą ir parodytą drąsą spaudos draudimo laikotarpiu. Įsimintina ir tai, kad tada Palanga pirmoji Lietuvoje miesto gatvei suteikė J. Basanavičiaus vardą. Remiantis 2018 m. statistikos duomenimis Lietuvoje buvo 41 gatvė pavadinta patriarcho vardu. Tai septintas pagal populiarumą gatvėvardis Lietuvoje.

Vardynos buvo tik palangiškių padėkos pradžia. 1969 m. istorinėje pirmojo lietuviško teatro vietoje, švenčiant 70-ąsias spektaklio sukakties metines, J. Basanavičiaus gatvėje, netoli jūros tilto, pastatyta ąžuolinė stela, kurią sukūrė skulptorė Veronika Vildžiūnaitė-Žukienė, o ant L. ir S. Vaineikių šeimos namo atidengta memorialinė lenta, bylojanti, kad čia, 1897–1938 m. su pertraukomis, gyveno L. ir S. Vaineikių šeima. Namas ilgai palangiškiams buvo svarbus kaip kultūros židinio atminimo vieta. Jame buvo tikėtasi įrengti Palangos istorijos muziejų. Pasitinkant spektaklio Palangoje 90-metį, 1989 m. J. Basanavičiaus gatvėje esančiame Jūratės ir Kastyčio skvere džiugiai atidengta Regimanto Midvikio sukurta granitinė stela pirmajam spektakliui atminti, o buvusio S. ir L. Vaineikių šeimos namo vietoje iškilo pagal L. Vaineikio vaikaitės architektės Rūsnos Vaineikytės projektą skulptoriaus J. Jagėlos sukurtas L. Vaineikio biustas. Memorialinė lenta, sukurta 1969 m., 1989 m. buvo perkelta ant kito L. ir S. Vaineikių šeimos namo, kuriame jie patys negyveno, tačiau jame ilsėjosi jų svečiai. 2002 m. kurorte, prie Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių sankirtos, atidengtas aušrininko dr. J. Basanavičiaus paminklinis biustas (skulptorius J. Zikaras, architektas V. Moncevičius). Į šį padėkos vainiką galėtume įpinti dar vieną žiedą – aušrininką Joną Šliūpą. Jo atminimas Palangoje irgi labai branginamas ir saugomas. Bet tai jau kita istorija.

Šaltinių ir literatūros sąrašas:

1. V. Palanga. // Klaipėdos žinios, 1924, rugpjūčio 13 d., p. 3–4.

2. Antanavičius U. 70 dažniausių gatvių vardų Lietuvoje: Vytautą ir sodus mylime labiau už viską // lt [interaktyvus], 2018 06 24, [žiūrėta 2024 08 26]. Prieiga internete: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/ar-zinai/70-populiariausiu-gatviu-pavadinimu-lietuvoje-vytauta-didiji-ir-sodus-mylime-labiau-uz-viska-1634-989214?utm_medium=copied

3. Basanavičiaus gatvė: [II ekspedicijos medžiaga] / Emilija Adiklienė. [Palanga], [1982-1984]. Saugoma Palangos viešojoje bibliotekoje.

4. Bernotaitytė J. Įsiamžinęs ir įamžintas: Jono Basanavičiaus ikonografijos ypatumai //Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema (XVIII–XXI a.). Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008. p. 110–123.

5. Birgelis S. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) // Lietuvos Aidas, 2023, vas. 25/kovo 3 (Nr. 8), p. 14

6. Dirgėla T. Kurorte gyvenęs L. Vaineikis rūpinosi lietuviška spauda // Vakarinė Palanga, 2013, sausio 9 -13, p. 7.

7. J. Basanavičius. Nuo Šventosios ūpės uosto. // Klaipėdos žinios, 1924, rugpjūčio 1 d., p. 2.

8. Griškevičius G. Palangoje pagaliau atidengtas paminklas J. Basanavičiui // Palangos tiltas, 2002, balandžio 29 d., p. 1, 3.

9. Ir Palangai artimam Jonui Basanavičiui – 160 // Palangos tiltas, 2011, lapkr. 22 (Nr. 89), p. 1, 2

10. Kairiūkštis V. Kajetonas Sklėrius-Šklėris, 1876-1932. Kaunas: leidėjas: Lietuvos dailininkų sąjunga, 1938, p. 19.

11. Gelžkelio stoties netvarka. // Klaipėdos žinios, 1924, liepos 22 d, p. 4.

12. Lietuvių Teatro jubiliejus. // Klaipėdos žinios, 1924, rugpjūčio 3 d., p. 5.

13. Lietuvių Teatro Šventė Palangoje. // Klaipėdos žinios, 1924, rugpjūčio 17, p. 2.

14. Biržys. Pirmasis lietuvių spektaklis Palangoje. // Klaipėdos žinios, 1924, rugsėjo 2 d. p. 3.

15. Dvi iškilmi viena diena. // Klaipėdos žinios, 1924, liepos 22 d, p. 4.

16. Vizitai. // Klaipėdos žinios, 1924, liepos 31 d, p. 4.

17. Palangos šventė ir d-ras J. Basanavičius. // Klaipėdos žinios, 1924, rugpjūčio 10 d. p. 1.

18. Peikštenienė M. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Basanavičius Palangoje. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015, 7 p.

19. Petraitienė S. Jonas Basanavičius žvelgia į savo gatvę. // Švyturys, balandžio 30 d., p. 2.

20. Raudytė I. Dėl paminklo J. Basanavičiui. // Palangos tiltas, 2002, vasario 23, p. 5.

21. Rimkus K. L. Vaineikiui atminti // Švyturys, 1969, rugsėjo 4 d., p. 4.

22. Tamkevičienė M. Gyvas gyvųjų prisiminimas // Vakarinė Palanga, 1993, Nr. 4, p. 6.

23. Vaineikio ir Basanavičiaus gatvės Palangoj. // Klaipėdos žinios, 1924, rugpjūčio 17, p. 4.