Gediminas Kajėnas. Oksanos Belskajos nuotraukos

Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt

Lapkričio 5 d. Visagino viešosios bibliotekos filiale – meno galerijoje vyko susitikimas su Gediminu Kajėnu. Autorius su leidėja – žmona, „Aštuntosios dienos“ leidyklos vadove, žodžių ir vaizdų pagalba pristatė savo kūrinį „33 portretai: pokalbiai su menininkais“. 480 psl. apimties brandžią publicistikos knygą „33 portretai“ galima apibūdinti kaip „33 unikalūs savojo laiko liudijimai“, „33 autentiškos istorijos“, „33 kūrybiški gyvenimai“.

Knygoje pateikiami per dešimtmetį parengti pokalbiai su Lietuvos fotografais, rašytojais, dailininkais, aktoriais, skulptoriais, muzikantais bei kino kūrėjais. Šioje knygoje po vienu viršeliu atsidūrę skirtingų kartų bei meno sričių kūrėjai dalijasi savo gyvenimais, keliu, vedusiu meninių ieškojimų ir atradimų link, atskleidžia kūrybos „virtuvę“, apmąsto savąjį laiką.

Visagino bibliotekos darbuotojai džiaugiasi, kad, po tauraus knygos pristatymo V. Valiušio muziejuje, pasirinko juos. Nors tądien – lyg specialiai  – visi keliai į biblioteką buvo tvarkomi ir uždaryti, bet pora sėkmingai pasiekė susitikimo vietą. Pokalbis vyko labai betarpiškai, jį vedė bibliotekos „pradedantysis“ renginių vedėjas A. Vergejenko. Trumpas poilsio nuo atsakingo kalbėjimo su mumis valandėles suteikė Visagino Č. Sasnausko menų mokyklos ugdytiniai ir pedagogai. Autorius projektoriaus pagalba vizualiai pristatė aprašytuosius, žodžiu dosniai juos apibūdino, pasakojo knygos įteikimo jiems detales, apgailestavo, kad dalis jų, nors knygą ir gavę, jau nebegalėjo jos tinkamai įvertinti, nes amžius stabdė pažinimo procesus…

Knygos autorius daugiausiai dėmesio skiria vyriausiai Lietuvos menininkų kartai. Tai bandymas išsaugoti asmeninius jų liudijimus ir istorijas, užfiksuoti ir pratęsti tai ateinantiems. Drauge per asmeninius žmonių liudijimus atskleidžiama ir Lietuvos istorija: pokalbiuose apmąstomos Antrojo pasaulinio karo trauminės patirtys, pokario dramatiškumas, sovietmečio apsisprendimai ir iššūkiai, Nepriklausomybės paradoksai. Pasak knygos autoriaus, „šie liudijimai – tai mūsų istorijos, o drauge ir mūsų kultūros dalis. Paradoksalu, kaip kraštutinės patirtys, kvapą gniaužiantys atsiminimai pokalbiuose pinasi su apmąstymais apie kūrybą, meną, grožį. Tai sukrečia, o kartu ir kalba apie žmogaus dvasią, perkeičiančią ir išlaisvinančią kūrybos jėgą.“ Tokia autoriaus patirtis skatino jį visus kviesti kuo gausiau aprašyti šalia esančių žmonių unikalumą ir džiaugtis kartu su jais.

Autoriaus žmona pasakojo apie vyro kančias ruošiant šią knygą spaudai: kaip ilgai, nerimastingai ieškotas kiekvienas žodis, kaip sunku rasti „tą tikrąjį“, kaip kūrinyje „gyvenančio“ vyro atsitolinimas verčia ir pačiam keistis. Gausūs susirinkusiųjų klausimai ilgai nepaleido kūrybingųjų žmonių. Buvo domimasi ar kūrėjas neatsisako savęs panirdamas į kito žmogaus gyvenimą, ar rytų Lietuvoje dažna pavardė neliudija jį esant iš šio šalies kampo ir kt. Buvo nuostabu išgirsti, kad žavią jaunystę leido ankstyvais rytais išvykdamas iš Vilniaus pas močiutę į Ceikinius (Ignalinos r.) šieno grėbti… tik po penkių metų sužinojo, kad ir ežeras netoliese… Knyga papuolė tarp renkamų į geriausias savo žanre, tad kraštiečiai jau ir turi už ką balsuoti. O ir balsuoti verta, nes pasakojimai įtraukiantys, informatyvūs ir sklandūs. Tuo įsitikino visi tądien įsigiję jo knygą ir dar dovanų gavę Kajėnų leidžiamą žurnalą „Kelionė“. Religinė leidinio pakraipa netrukdo publikuoti meno aistrų kamuojamų žmonių portretus ir rašinius. Dabar „į brandą“ amžiaus ienas pasukę kūrėjai labai domisi disidentais, senųjų kovų dalyviais, rytų klausimais.

Knygoje publikuojami pokalbiai su fotografais – A. Aleksandravičium, M. ir A. Černiauskais, M. Gabrėnu, A. Kunčiumi, D. Matvejevu, A. Miežansku, R. Rakausku, J. Vaicekausku, S. Žvirgždu, poetais – E. Ališanka, D. Gintalu, D. Kajoku, jaunuoju M. P. E. Martynenko, D. Petrošiumi, skulptoriais – L. Strioga, E. Racevičiumi, A. Teresiumi, aktoriais – R. Karveliu, G. Storpirščiu, R. Vilkaičiu, dailininkais – N. Dirvianskyte, A. Šlipavičium-Šlipu, E. Jureviče, muzikantais – R. Eimontu, S. Petreikiu, Palūšėje, Visagine mokymo stovyklas vedančiu, Salake namus turinčiu E. Vyčinu, kompozitoriumi K. Antanėliu, operatoriumi A. Mockumi, menininku S. Vaitiekūnu, rašytoju H. Gudavičiumi, keramike E. T. Petraitiene, kino montuotoju D. Kokanauskiu, puodžiumi V. Valiušiu. Bibliografiniu požiūriu vertinant kūrinį reikia padėkoti autoriui – tai puiki priemonė pateikianti pirminius šaltinius ruošiant parodas apie kūrėjus ar prieš jų kūrybos aptarimus. Kai kuriems kraštams tai – kraštotyrinis dokumentas, nes žmonės skaito apie kraštiečius arba kraštiečių parašytą tekstą ir pagaliau tai daug kam netolimos istorijos aidai, jų gyvenimo sociokultūrinė aplinka.

Apie: Gediminas Kajėnas (g.1978 Vilniuje) – kultūros žurnalistas ir redaktorius. 2004 m. baigė literatūrologijos magistro studijas Vilniaus pedagoginiame universitete. 2005–2017 m. – Bernardinai.lt kultūros redaktorius. Šiuo metu – žurnalo „Kelionė“ bei 8diena.lt redaktorius, taip pat žurnalo „Metai“ publicistikos redaktorius. Sudarė knygas: „Pasaulis pagal Barą. Artūro Baryso-Baro portretas: istorijos, pokalbiai, vaizdai“ (2012), „Pasaulis yra gražus: pokalbiai apie kūrybą“ (2013), „Tibetas. Tolimas ir artimas: laisvės byla“ (drauge su Radvile Racėnaite, 2018). Už pirmąsias dvi knygas 2013 m. apdovanotas Vaižganto premija. 2014 m. už vaizdo pasakojimo trilogiją „Mažųjų revoliucija“ apie disidentą kunigą Julių Sasnauską tapo geriausių 2013 m. radijo ir televizijos laidų konkurso „Pragiedruliai“ laureatu. 2017 m. skirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už publicistiką. G. Kajėno rengti pokalbiai publikuoti ir įvairiuose leidiniuose, jų ištraukos skelbiamos vadovėliuose.