Vyskupas šv. Brunonas. XVII a. freska Šv. Kryžiaus benediktinų vienuolyne Lenkijoje. Commons.wikimedia.org nuotr.

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius, www.voruta.lt

Minint Lietuvos vardo istorijos šaltiniuose tūkstantmetį, buvo imtasi tirti visa tai, kas yra susiję su šiuo vardu ir šv. Brunono misija. Ypač susidomėta kunigaikščio Netimero vardu.

Iš pradžių manyta, kad jis lietuviškas, bet greit įsitikinta, kad priklauso vakarų baltų, kurių dalį sudarė prūsams artimi jotvingiai, antroponimijai. Apie tai teko ne kartą rašyti (žr. Voruta 2009 01 24, 05 23, 09 19 ir kitur).

Šis vardas priklauso senajam dvikamienių asmenvardžių sluoksniui ir yra sudarytas iš dviejų dėmenų: Neti- ir -meras. Antrasis dėmuo -meras yra būdingas tiek rytų baltams (lietuviams), tiek ir vakarų baltams (prūsams). Tačiau pirmąjį dėmenį Net(i)- turėjo tik vakarų baltai, tarp jų ir jotvingiai. Lietuviai tokio dvikamienio asmenvardžio dėmens neturėjo.

Dar 2003 m. Gintaras Iešmantas atkreipė dėmesį į tai, kad dėmuo Neti- gali būti susijęs su Netos upele ir buvusiu to paties pavadinimo bažnytkaimiu Augustavo dekanate, taigi senojoje jotvingių žemėje (žr. Lietuvos aidas 2003 07 19). Deja, šaltinio, kuriuo rėmėsi, nenurodė. Vėliau, ištyrus Lenkijoje išleistą smulkų Augustavo apylinkių žemėlapį Powiat Augustawski… Białystok, 2002, kurį šių eilučių autoriui parūpino punskietis Algis Uzdila (ačiū jam!), paaiškėjo, kad Netos vardo bažnytkaimis ne tik kažkada yra buvęs Augustavo apylinkėse, bet ir šiuo metu ten esama net trijų gyvenviečių, vadinamų lenkiškai Netta Pierwsza, Netta Druga ir Netta-Folwark. Jos visos trys išsidėsčiusios už kelių kilometrų į pietryčius nuo Augustavo miesto, netoli Netos (lenkiškai rašoma Netta) upelės, įtekančios anapus Augustavo miesto į tos pačios šaknies vardą turintį ežerą, lenkiškai vadinamą jez. Necko (iš Net-sko). Netolimoje gyvenvietėje, kuri dabar lenkiškai vadinama Bargłow Dworny, gyvena žmonės, turintys pavardę Niet-up-ski, kurią sudaro toji pati jotvingiška šakinis Net-, lietuviškas žodis upė ir lenkiška priesaga -ski (pavardė paimta iš 2007 m. Suvalkų telefonų abonentų knygos), taigi šioje pavardėje slypi visų trijų čia vartotų kalbų elementai.

Visa tai patvirtina išvadą, kad kunigaikščio Netimero šalies reikia ieškoti šiaurinėse jotvingių genčių žemėse. Suprantama, šie duomenys nerodo, kad būtent Augustavo apylinkėse gyveno kunigaikštis Netimeras, o tik tai, kad Netimeras priklausė tai pačiai vakarų baltų jotvingių genčiai, kuri šiame krašte yra gyvenusi ir davusi vandenvardžiams pavadinimą. Taigi Net- šaknies vandenvardžiai yra labai seni ir siekia jotvingių epochą.

Tai sukėlė nemažą susidomėjimą. Antai, 2010 m. gruodžio pabaigoje šių eilučių autorius gavo Telšių vyskupo Jono Borutos laišką, kuriame kartu su kalėdiniais sveikinimais buvo įdėtos keturios nuotraukos, kurių dvi čia spausdinamos. Laiške rašoma: Siunčiu nuotraukų iš Augustavo apylinkių, kaip Jūsų teorijos, kad Netimeras tikriausiai buvo jotvingis, paliudijimą. Šiais 2010 m. teko vasarą ir žiemą automobiliu keliauti į Romą ir Čenstakavą. Kelio ženklai maloniai nustebino ir priminė Jus ir Jūsų straipsnius!

Tiriant Balstogės vaivadijos gyventojų pavardes ir ieškant jose lietuviškų bei baltiškų elementų (šia tema knyga jau atiduota spaudai ir turėtų greitai pasirodyti), teko įsitikinti, kad minėta pavardė Niet-up-ski Balstogės vaivadijoje yra gana populiari. Ją turi nemaža žmonių, gyvenančių įvairiose vaivadijos vietovėse. Beje, ir Vilniaus apskrities telefono abonentų knygoje randame Vilniaus gyventojo pavardę Neckis (iš Net-skis), turinčią tą pačią šaknį Net- ir rodančią, kad šios pavardės, kaip ir kitų šaknies Net- pavardžių turėtojai, tiksliau jų protėviai, turėtų būti kilę nuo Netos (upės ar ežero) apylinkių arba bent su jomis susiję. Taigi tų apylinkių praeityje būta plačiai žinomų.

Voruta. – 2011, vas. 5, nr. 3 (717), p. 1, 6.