Taigi dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje, Teatro salėje, 1917-ųjų rugsėjo 21-ąją išrinkta Lietuvos Taryba į pirmąjį posėdį susirinko rugsėjo 24-ąją Lietuvių mokslo draugijos patalpose Pranciškonų vienuolyne, Lydos gatvėje.

1917-ųjų spalį – gruodį Lietuvos Taryba posėdžiavo būsimo signataro Jono Vileišio bute, dabartinio Gedimino prospekto, tuo metu šv. Jurgio gatvės, 24 name.

1918-ųjų vasario 11-ąją Lietuvos Taryba dirbo naujose Lietuvių mokslo draugijos patalpose, dabartiniame Aušros Vartų gatvės 19 name. Čia, tuo metų buvusiuose „Popų namuose“ Lietuvių mokslo draugijai patalpas buvo skyrusi okupacinė vokiečių administracija. Čia buvo apsigyvenęs ir Jonas Basanavičius.
Čia, prie pat Aušros vartų, būtų Lietuvos Taryba darbą tęsusi ir kitomis dienomis, čia būtų pasirašiusi ir Vasario 16-osios Aktą, jei ne malkų stygius ir šaltis.

Vasario 12-ąją Lietuvos Taryba perėjo posėdžiauti į šiltesnes Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpas, buvusias virš „Baltojo Štralio“ kavinės tuometinėje Didžiojoje gatvėje, į dabartinius Signatarų namu. Čia ir dirbo iki vasario 16-osios.

Taigi Vilnius jubiliejiniais Lietuvos valstybės atkūrimo metais turėtų atminimo lentelėmis pažymėti visas Lietuvos Tarybos darbo vietas.

Jau Nepriklausomybę paskelbusi, Lietuvos Taryba 1918-ųjų pavasarį posėdžiavo pastate šv. Jurgio 11. Dabartinis šių rūmų adresas – Gedimino pr. 9.

Vokietijai pripažinus Lietuvos Respubliką, okupacinė vokiečių administracija suremontavo ir Lietuvos Tarybai suteikė buvusius Karo teismo rūmus – šv. Jurgio g. 13. Būtent šiuose rūmuose buvo priimti svarbiausi Lietuvos Respubliką įtvirtinę Tarybos sprendimai: suformuota pirmoji Vyriausybė, nuspręsta atkurti Vilniaus universitetą. Čia abi pirmosios Lietuvos vyriausybės ir dirbo. Deja, po karo šie rūmai buvo nugriauti. Šiandien jų vietoje – aikštelė priešais sovietmetį pastatytus namus Gedimino pr. 13.

Nuotraukoje – „Popų namai“ šiandien. Rusvas namas – Aušros Vartų 19.