Paskutinė Romo Kalantos nuotrauka. Kaunas, 1972 m. pavasaris | Fotografas nenurodytas. Romo Kalantos šeimos archyvas 

www.voruta.lt

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen

Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui

prof. dr. Valdui Rakučiui 

 Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos laisvės šauklio Romo Kalantos metais

2020-12-14 Nr. 20-1209

Kaunas

Prašome Jūsų 2022 metus paskelbti Lietuvos laisvės šauklio Romo Kalantos   metais.

                      2022 metų gegužės 14 dieną bus minimos Romo Kalantos susideginimo 50-osios metinės. Vis mažiau lieka žmonių, tiesiogiai patyrusių tą spontanišką lietuvių tautiškumo ir pilietinio priešinimosi proveržį, kurį sovietai pavadino Kauno sukilimu ir nacionalistų maištu. Tarp daugelio Kauno miesto gyventojų sovietinės okupacijos laikotarpiu iš tiesų buvo labai stipri pasipriešinimo dvasia, juos vienijo tautinės laisvės ir valstybinės nepriklausomybės ilgesys. Septintajame ir aštuntajame XX amžiaus dešimtmečiais mieste subrendo jauna gyventojų karta, įpratusi aklai netikėti tuo, ką jai oficialiai teigė sovietinė valdžia. Ši karta gerai žinojo apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, laikinosios sostinės reikšmę formuojant tautinę lietuvių savimonę, brandinant laisvą asmenybę ir demokratiniais principais grindžiamą valstybės gyvenimą. Šias žinias ir prisiminimus jai teikė tėvai ir seneliai, artimų giminių ir pažįstamų istorijos. Visa tai formavo patriotinį ir laisvės siekiais grįstą šios kartos pasaulėvaizdį, kurio aukščiausiu proveržiu ir egzistencine apraiška sovietinės okupacijos metais tapo kauniečio Romo Kalantos dvasinio ir fizinio pasipriešinimo aktas – susideginimas 1972 metų gegužės 14 dieną Muzikinio teatro sodelyje.

Lietuvos istorija išsaugojo atminimus apie pokario partizanus, apie Helsinkio grupę, apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjus bei platintojus, pogrindinės antisovietinės spaudos kūrėjus. Akivaizdu, jog iki šiol trūksta autentiškų prisiminimų apie legendinę kauniečių kartą – Romo Kalantos amžininkę ir bendražygę, patyrusią brutalų smurtą ir represijas, juolab priderančio dėmesio šiai iškiliai antisovietinio Lietuvos judėjimo asmenybei, kurios drastiškas poelgis sustiprino patriotines nuotaikas krašte, pademonstravo lietuvių tautos laisvės siekius. Šias viltis vėliau įgyvendino Lietuvos atgimimo sąjūdis.

Prisimindami Romą Kalantą ir jo iššūkį sovietinei sistemai, siekdami deramai įprasminti jo atminimą Lietuvos istorijoje, siūlome 2022-uosius  – penkiasdešimtuosius didvyrio žūties metus – pavadinti Romo Kalantos metais.

Dr. Leonas Milčius

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras

Doc. dr. Inga Stepukonienė

Dim. kpt. Algirdas Petrusevičius,

Vyčio kryžiaus ordino kavalierius 

Anton von Gravrock

1972 metų gegužės 18-19 d. protesto mitingų Kaune dalyvis

Dr. Raimundas Kaminskas

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas